Просто, уютно, хорошо. Paprasta, patogi, gera.

Teritorija didelė ir ž alia, galima rinktis iš kelių apgyvendinimo variantų : vieš buč io kambariai ir dviejų tipų nameliai: vieno aukš to mū riniai namai ir dviejų aukš tų rą stiniai kotedž ai.
Nuo Kostromos iki poilsio namų eikite 25 km, svarbiausia nepraleisti deš iniojo posū kio. Parduotuvių ar suvenyrų parduotuvių nepastebė jau. Ekskursijose į Kostromą arba Krasnoją prie Volgos jie nuvež a autobusu.
Pagal į prastinius standartus teritorija nedidelė . Iki upė s 5 minutė s pė sč iomis nuo vieš buč io komplekso, š alia restorano pastato yra š ildomas baseinas, yra pirtis. taip pat yra bevielis internetas.

Personalas ramus ir draugiš kas. Verandoje prie baseino mus pavaiš ino ž uvies sriuba ir kebabais, vakarienę už sisakė me iš anksto. Maistas paprastas ir skanus, labai skanios spanguolių sultys.
Apskritai atostogų namuose siū lomas maitinimas tris kartus per dieną .
Poilsio namai yra tiesiai ant Pokš os upė s kranto. Upė š altinė , todė l rugpjū tį vanduo nelabai ž ydi. Netoli vandens yra nedidelis smė lio paplū dimys. Skė č iai ir gultai prie baseino yra nemokamai, jis nė ra labai gilus, vanduo š ildomas. Yra sporto inventoriaus nuomos punktas: kamuoliai, š okdynė s, dvirač iai, raketė s, kelios paplū dimio tinklinio aikš telė s su smė liu. Sezono metu animatoriai du kartus per savaitę organizuoja ž aidimus ir vakarė lius. Prie upė s yra valč ių stotis, kurioje galima iš sinuomoti katamaraną ar valtį .
Kai ketinome ten vykti, į sivaizdavome savotiš ką pikniką ant Pokš os kranto su plaukiojimu valtimis, bet iš karto atvykus mums buvo praneš ta, kad mū sų kompanijos laukia linksmybė s.
Dė dė sportiniais š ortais su š vilpuku ant kaklo, panaš us į klasikinį mokyklos kū no kultū ros mokytoją , suskirstė mus į dvi komandas. Specifika ta, kad mū sų į monė je dirba tik dvi merginos, jos paskyrė mus kapitonė mis ir pasiū lė į mū sų komandą pasirinkti vyrus. Buvau Kvikių vadovas, mano Buffalo lordų draugas.

Mums buvo į teikti eskiziniai ž emė lapiai, kuriuose teko kurį laiką bė gioti po poilsio namų teritoriją , specialioje formoje paž ymint taš kus marš rute. Kaip vė liau mums paaiš kino, aš tuntokai su š ia už duotimi susidoroja per 30–40 minuč ių , mes – per 45, tai gera ž inia)) Ant suolo stovė jo kibiras blynų teš los, kibiras karš tos arbatos ir skardinė s kondensuoto pieno. Mums buvo paž adė ti blynai ant lauž o ir karš ta arbata, bet tik prasidė jus linksmybė ms.
Š iek tiek nusivylę , bet į kvė pti paž ado surengti ankstyvą arbatos vakarė lį , trypė me paskui fizinį instruktorių į proskyną . Ten mū sų jau laukė : virvė , lankai, kamuoliai ir kita mokyklos sporto salė s atributika. Mokykloje fizinio lavinimo nekenč iau, ir visada jį nuš ienavau, bet š iuo atveju nebuvo kaip nuš ienauti, teko ginti komandos garbę . Jau seniai neturė jau tiek linksmybių ir į spū dž ių ! Apskritai, prieš ingai nei tikė tasi, visi gavome krū vą teigiamų emocijų , bė gome ir pavargome. Tač iau, iš kankinusi patogios biuro egzistencijos lepintus kū nus, kū no kultū ros mokytojas, prieš maitindamas mus blynais, nusprendė iš kankinti smegenis. Atsakė me į klausimus apie ž iemos olimpines sporto š akas. Anekdotai, pokš tai ir kolektyviniai susitikimai vis tiek į valdė me keliolika klausimų .
Pagal trijų konkursų rezultatus nugalė jo „Shustriki“ komanda, buvome apdovanoti ž ibintuvė liais, raš ikliais, ž iebtuvė liais, š aldytuvo magnetukais ir keptuvė mis ilgomis rankenomis, ant jų kepė me blynus.
Po blynų buvome pakviesti plaukioti valtimi.
Upė , sakau, š ioje vietoje nepaprastai vaizdinga, matė me net antį su perais. Vanduo š iltas, š varus, š alia valč ių stoties nedidelis smė lio paplū dimys, ž alia ž olė , tinklinio aikš telė s. Į nuomos punktą galima pasiimti aibę į vairios į rangos smagiai ir smagiai praleisti laiką : dvirač ius, kamuolius, raketes ar dar ką nors.

Ir tada buvo vakarienė verandoje prie baseino. Sė dė dami vakarienė s metu galė jome stebė ti turistų grupė s susitikimą : viskas kaip ir priklauso sarafanais, juos su duona ir druska pasitiko vieš buč io darbuotojai. Tą patį vakarą Pokš os pakrantė je buvo Ivano Kupalos š ventė , dė l kurios tautiniais kostiumais vilkintys menininkai atvyko į poilsio namus, kur sė dė jome, iš upė s kranto skambė jo muzika ir juokas.
Į vakarė lį nė jome, buvo per patogu, į sikū rė me verandoje, pokalbis į strigo, bet galiausiai smalsumas nugalė jo ir iš sikraustė me iš savo namų .
Atvykę į krantą pamatė me, kad linksmybė s ten į sibė gė jo: nedidelė je scenoje sumontuotas didž ė jaus pultas ir sodrios kolonė lė s, o nerū pestingi poilsiautojai garsiai š oko pagal už sienio scenos ritmus. Mes natū raliai į sijungė me į bendrą linksmybę . Oi, seniai neš okau su tokiu malonumu!