Kozelskie krūmai
Lankė mė s Optinoje. Tai Kozelskas. Miestelis iš samiai apraš ytas S. Nilaus dienoraš tyje ir Dostojevskio romane „Broliai Karamazovai“. Kaip ir romane, virš į ė jimo į vienuolyną tebestovi rož inė varpinė . Š alia vartų yra piligrimų namai. Tiesa, moterims už darytos teritorijos tapo gerokai maž esnė s. . . Man pasisekė už sukti į Optiną globė jų š ventė je. Š vę sdavo dieną Š v. Ambrose Optinsky pr. Ne tik Kozelske, bet ir visoje Rusijoje. Š ventasis pr. Ambroziejus iš Optinos į literatū rą į ė jo vyresniojo Zosimos vardu F. Dostojevskio „Broliai Karamazovai“. Kazanė s katedroje liturgiją aptarnavo Kalugos ir Borovsko metropolitas Klemensas, Kozelsko vyskupas Nikita ir Liudinovskis, vyresnysis Ilijus, Jo Š ventenybė s patriarcho Kirilo nuodė mklausys. Iš atvirų š ventyklų langų sklido graž us, darnus dainavimas, nukeliantis mintis į amž inybę . Jo klausantis siela tarsi pakilo virš į prasto š urmulio. Ir apie nieką daugiau negalvojau. Liturgija tę sė si ilgai. Akivaizdu, kad ji buvo nesutrumpinta. Š ventė je vyksta dvi liturgijos. Anksti – apie š eš tą ryto ir vė lai – apie devintą . Optinos vienuoliai yra labai ramū s ir galbū t laimingi. Niekas ant pasaulieč ių nieko nerė kia, kaip kituose vienuolynuose. Net iš paž inties metu kunigai nusidė jė lių nemoko, o tyli. Iš paž intis lengva. Tač iau savo eilė s reikia laukti ilgai. Bet tada lengva sielai. Freskos ir ikonos taip pat mane suž avė jo! Nuo mė lynų sienų ir tiesiog milž iniš kų senovinių paauksuotų lentų tarsi gyvi atrodė š ventų jų atvaizdai, nors buvo paraš yti ne akademiniu, o kanoniniu stiliumi. Č ia pat, š ventovė se ir kapuose, ilsė josi Optinos senolių relikvijos. Ž monė s juos buč iavo ir praš ė paslapties. Į spū dž iai iš visko matyto ir girdė to, be abejo, buvo nuostabū s! Tač iau į domiausia tai, kad jie sutapo su XIX–XX amž ių raš ytojų ir piligrimų į spū dž iais. „Gamta yra graž i ir be nuodė mė s, bet mes, tik mes, bedieviai, nesuprantame, kad gyvenimas yra rojus, nes jei norime suprasti, jis tuoj pat ateis“...(vyresnysis Zosima iš „Broliai Karamazovai“, F. . Dostojevskis) Ortodoksų pož iū riu, vyresniojo Zosimos mokyme yra arba epizodų iš Senojo Testamento, arba yra Fiodoro Michailovič iaus asmeninė s bendrystė s su Dievu patirties į spaudas. 1878 metų birž elį Dostojevskio kelionė į Optiną Pustyną buvo vienas svarbiausių raš ytojo dvasinio gyvenimo į vykių . Sukelta asmeninė s tragedijos. Fiodoras Michailovič ius Zosimoje perteikė bendrus stač iatikių š ventų jų bruož us. Tai nuolankumas, meilė ž monė ms, liaudies pagerbimas, stebuklai. Zosima matė ž monių sielas, jų nuoskaudas, skaitė jų mintis, ž inojo apie problemas, nuodė mes, apie tolimesnius gyvenimo konfliktus. Ž monė s lankydavo seniū ną , nes jis juos už jausdavo ir guodė , o kartais tiesiog duodavo pinigų . Ž monė s tiki, kad ir dabar per seniū no maldas sulaukia malonė s kupinos pagalbos. Š v. Ambraziejaus mokymai buvo už fiksuoti ir meniš kai apdoroti Dostojevskio dar gerokai iki vyresniojo gyvenimo sudarymo ir neturi analogijos baž nyč ios hagiografijoje. Net kitose vietose jie tam prieš tarauja. „Gyvenimas yra kanč ių slė nis“, – vieningai tiki ortodoksų teologai. Nepaisant to, "Optina yra tikras rojus! " – taip raš ė absoliuč iai visi, kas kada nors ten buvo. Visa Optinos atmosfera persmelkta ramybė s, tylos, ramybė s, nepaisant minios maldininkų ir ž monių už kimš tų š ventyklų . Ramybė s jausmas – tarsi slenkanti banga. Netoli vienuolyno miš ke prie iš takų Š v. Pafnutija organizavo dvi pirtis – vyriš ką ir moteriš ką . Vandens temperatū ra +2. Net vakare į pirtį nusidriekia eilė . Ž iū rė damas į š lapius, drebanč ius „vė plius“ nedrį sau nerti. Ji surinko geriamą jį vandenį iš č iaupo į butelį . Vandens skonis priminė pasenusį Kislovodsko sulfatinį narzaną . Į domiausia tai, kad š is vanduo nė kiek negenda! Netoli sketė s yra dar vienas š altinis – Š v. Ambraziejus iš Optinskio. Darbo dienomis Optinoje galite gyventi neiš laidaujant. Daugelis tikinč ių jų specialiai taupo keliui, kad atvyktų į Kozelską . Arba per piligriminių kelionių agentū rą , arba savarankiš kai. Vienuolyne jiems suteikiama pastogė , maitinama, girdoma. Tač iau už tai piligrimai atlieka paklusnumą – prausia, valo, valo. . . Darbo visada daug. Jei nė ra noro dirbti virtuvė je, galite už sisakyti kambarį piligrimų namuose ir ten pailsė ti, bet tris dienas. (Daugiau ne. ) Ž alieji namai prie vienuolyno vartų ž ydinč iame priekiniame sode yra labai mieli. O viduje beveik prabanga. Š varu, graž u. Pietū s ir vakarienė yra viskas į skaič iuota. Tiesa, valgomasis, duš as ir tualetas yra bendri. Bet nakvynė s namų taisyklė s pač ios griež č iausios, nes ž monė s malonū s ir draugiš ki. Apskritai galite padaryti vietos. Verta gyventi 12 valandų.1600 rublių . Penkių ž vaigž duč ių vieš butyje – 2800, neiš vaizdus „Piligrimas“ ir „Vityaz“ – nuo tū kstanč io ar maž iau. Tač iau liepos 10 dieną net tvarto iš sinuomoti nebuvo į manoma! Š ventė s dieną iš visos Rusijos atvyko tiek daug piligrimų , kad nebuvo laisvų vietų nei vieš buč iuose, nei vieš buč iuose, nei privač iuose apartamentuose! Jie siū lė tik sulankstomas lovas koridoriuje. Daugelis buvo priversti naktį iš vykti į Kalugą...Apskritai Kozelskio vienuolyne kainos itin ž emos. Pavyzdž iui, 10 rublių - maldos arba atminimo paslaugos. 200 rublių - minė jimas š eš iems mė nesiams. Prosphora (taip vadinasi duona, naudojama liturgijai š vę sti) yra nemokama. Bet, matote, ne visi turi galimybę keliauti. . Tiems, kurie negali vykti į piligriminę kelionę , bet nori bū ti prisimenami dė l savo sveikatos š ventose ž emė se, kai kuriose vyskupijose rengiamos stač iatikių parodos ir mugė s. 2014 metais panaš us renginys su arkivyskupo Teofilakto palaiminimu vyko Piatigorsko ir Č erkesų vyskupijoje rugsė jo 2–9 dienomis Kislovodsko parodų centre Kavkaz gatvė je. Chaliapin, 7. Susirinko atstovai iš Rusijos, Graikijos, Baltarusijos, net Ukrainos vienuolynų ir baž nyč ių . Ž monė s pateikė savo už raš us ir suteikė pagalbą Ukrainos stač iatikių baž nyč iai.
