Tolimoje tolimoje karalystėje. Trečia dalis. Nepriklausomas (ieškant Koningsbergo). Tęsinys
Tę sinys. Pradė kite č ia >>>
Ir aš tę siu savo kelionę . Daugiau galvoti nė ra kada, paskutinė diena, o viena geriausiai iš silaikiusių vietovių ir viena graž iausių – Amalienau liko neuž dengta. Todė l greitai atsigaivinau ir nubė gau į autobusą . Yandex nenuvylė ir tiksliai nurodė stotelę kur iš lipti, tai nurodė ir aš iš lipau - viskas teisingai.
Bet su tuo, kad š į kartą tikrai neį sitempiau lakstymo (o mano smegenys jau buvo į pratusios dirbti ramiu rež imu) ir matyti senus Koeninsbergo namus (neskaitę s ž enklo, kuri konkreč iai parodo, kuria kryptimi yra Amalienų rajonas), pasukau kita kryptimi ir atsidū riau kitoje istorinė je vietovė je - Hufen (tai paaiš kė jo jau atvykus namo).
Rajonai taip arti, kad nenuostabu supainioti, vė lgi paaiš kė jo atvykus namo.
Ir rajonas į domus, namai skirtingi, bet daugiabuč iai, paskę sta ž alumoje, labai graž ū s ir mieli, ir aš jau neabejojau, kad tai senų vokiš kų pastatų rajonas. O diena ne bematė ir jau antra dienos pusė , teko truputį paspartinti.
Taigi Hufenas, istorinis Koenigsbergo rajonas, kilę s iš kaimo bendruomenė s ir pirmą kartą paminė tas 1286 m. Pavadinimas „Hufen“ kilę s iš ž odž io „hufa“ – valstieč ių ž emė s sklypų matavimo vieneto Vokietijoje IX-XVIII a. 1786 metais Karaliauč iaus meras gyvenvietė je į sigyja dvarą ir, ž inoma, jo nurodymu nutiesiamas kelias, kuris vadinosi Hufeno alė ja ir karalienė Luiza neapsiė jo be jo, jai š i vieta labai patiko ir XIX a. vietovė pradė jo aktyviai vystytis. Statomos mokyklos, sporto aikš tynai, sporto salė s ir, ž inoma, daug daugiau, kad ž monė s gyventų patogiai, tik už statant teritoriją buvo nustatytos neapsakomos taisyklė s - aukš tų skaič iaus limitas ir dekoro buvimas.
Pasivaikš č ioti po apylinkes malonu, kai kuriose gatvė se iš likę grindinio akmenys, daug medž ių . Ž emi namai, graž ū s fasadai su didž iuliais langais ir dekoru, kolonos, bareljefai, apskritai viskas, kas turė tų bū ti mano Tolimojoje karalystė je.
Ir jau supratusi, kad č ia kiek kitaip (vis tiek buvo į domu pamatyti š ią vietovę ), iš einu į prospektą ir matau Amalienau ž enklą - reikia ten.
Amalienau buvo pastatytas nuo 1900 m. arč iau dvaro, kuriame karalienė Luizė praleido vasaros mė nesius. Projektą vykdė „Statybos ir nekilnojamojo turto draugija“, kurią.1898 m. sukū rė Friedrichas Heitmannas (ir tai buvo svarbiausias ir stambiausias jų projektas) ir pasiū lė tuo metu madingą „sodo miesto“ projektą . laiko, kuris apima maž aaukš č ius pastatus, gausybę medž ių ir gė lių . O kadangi tai buvo elitinis priemiestis, tai kiekvienas namas buvo pastatytas pagal savo projektą , o dviejų panaš ių namų nebuvo (ž iū riu į savo rajoną , visi broliai dvyniai), o jau tada namuose buvo vanduo, dujos, elektra ir viskas. patogaus gyvenimo malonumai .
Amalienau buvo neį prastas Prū sijos miestui iš planavimas: daug alė jų , apskritų aikš č ių , vingiuotų gatvių , tokie rajonai pagal „sodo miesto“ už statymo principą buvo Koninsberge, Amalienų rajonas ir Maraunenhofas (kuris buvo matomas iš mano vieš buč io langas). Daž niausiai namo-vilos pavadinimą gaudavo savininkų arba architektų -dizainerių pavardė s. O č ia aš pati viską ž iū rė jau ir studijavau, o atvaž iavę s ir už lipę s internete radau kai kurių vilų pavadinimus ir jų statybos metus.
Schmidt Jr. Vila
Villa Ruth 1905
Makovsky vila, 1905 m.
Š ioje vietoje aš tiesiog noriu parodyti visą š ios vietovė s grož į ir patrauklumą . Tik gaila, kad laiko liko vis maž iau, kiekvienas namas traukė savo individualumu ir norė josi kiekvieną apž iū rė ti.
Apskritimieji kvadratai
1891 m. vila Yafa, dabar restauruojama
Keliaudamas iš namų į namą , fotografuodamas viską , iš einu į plū duriuojantį tvenkinį arba Khlebnoye ež erą , labai panaš ų į ež erą š alia mano vieš buč io, ne veltui sakoma, kad projektas yra vienas „miestas sodas“ ir gaila, kad buvo tiek maž ai laiko aplankyti š į rajoną (bus dė l ko atvykti dar kartą ir jau su labiau iš vystytu planu).
Plė tros planus š iek tiek sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas ir, ž inoma, jį sekė finansų krizė , o tada teritorija buvo už statyta be tokios apimties, viskas buvo paprasč iau, bet vis tiek graž u.
Kaž kaip pradė jo temti ir telefonas neatlaikė tokio krū vio, sugirgž dė ję s visiš kai iš sikrovė (bet buvo ir fotoaparatas, kuris iš kart pradė jo veikti), bet vis tiek reikė jo grį ž ti.
O apie š į namą vietinis gyventojas (su senų laikų ž valgybos pė dsakais ant veido ir mė lynė po akimi) sakė , kad namas mena Napoleoną ir labai norė jo, kad jo namas bū tų parodytas ž monė ms
Kaž kaip tą dieną autobusai nebuvo labai geri, aš tę siu kelionę pė sč iomis, tikė damasis, kad kitoje stotelė je autobusas mane pasivys, o kaip toliau. Ir viskas pasirodė gerai, pakeliui už klystu į Centrinį kultū ros ir laisvalaikio parką , tai buvo „Luizenvalio parkas“, taip pat paminklas.
Prie į ė jimo į Š v. Luizos baž nyč ios parką . Jis buvo pastatytas 1899–1901 m. XIX amž iaus pradž ioje parkas tapo Prū sijos karaliaus nuosavybe ir virto karalienė s Luizė s Karaliauč iaus rezidencija, kuri labai mė go ten lankytis su vaikais. Kirkha yra gerai iš silaikę s, o 1976 m. jis buvo paverstas vaikų lė lių teatru.
Ir, kaip ir visur kitur, parduotuvė s su skirtingais ž inomų ž monių posakiais
Parkas nemaž as, bet kaip man patinka - su pavė singomis alė jomis, tilteliais, tarsi laukinė s gamtos sala miesto centre, ten, ž inoma, yra ž aidimų aikš telė s, vasaros teatras (viskas paaiš kė jo atvykus namai).
Ir tada buvo į vairių į domių vietų , kurias nufotografavau pakeliui.
Ir vieną vakarą po ekskursijos, vakare vaikš č iodamas po rajoną , pastebė jau tokią graž ią aikš tę , ž inoma, reikia ją pamatyti.
Takas ė jo pro Rossgarten vartus (kur buvo vakarienė ž uvies restorane) ir reikia paž iū rė ti į tiltą ir paž iū rė ti, kaip viskas sutvarkyta jau dienos š viesoje (į domu) - tai griovys, sienos, bokš tai neduok man ramybė s (miesto istorija).
Prieš aikš tę ir Aleksandro Nevskio stač iatikių baž nyč ią yra graž iai sutvarkyta teritorija, ž aidimų aikš telė , puiki vieta pasivaikš č ioti.
Toliau, vieš butis „Rezidence of the Kings“ yra naujas pastatas, bet stilizuotas kaip tvirtovė s ir Koeninsbergo pastatai, į ė jimas nemokamas, fotografuok kiek nori, š tai kur aš atsiskyriau, perfotografavau visas rož es, namai, teritorija, o atvaziavus paziurejau - ir oi, kiek mazai issiauciau del laiko stokos.
Kalbant apie š į vakarą , buvo dar vienas pageidavimų są raš as, pasivaikš č ioti ir pamatyti Lietuvos sieną – kitą Koninsbergo į tvirtinimų dalį , ir aš ten nuė jau.
Tę sinys č ia >>>
