Blagoveščenskas. Miestas, į kurį norisi sugrįžti.
Tolimieji Rytai yra ypatinga tauta. Tai palikuonys tų , kurie atvyko, plaukė , atvyko – savo noru ar su panč iais – iš kitų , palaimingesnių kraš tų . Atvykę savo ar svetima valia, tarsi kuriam laikui, daugelis naujakurių č ia liko amž iams, į sisavino, tobulė jo – kaip sakoma, iš kė lė Tolimų jų Rytų regioną . Taip buvo pastaraisiais sovietiniais didž ių jų statybos projektų – BAM, Zeya hidroelektrinė s – laikais. Taip buvo ir amž iaus pradž ioje, kai per Tolimų jų Rytų taigą buvo nutiestas ilgiausias pasaulyje Transsibiro gelež inkelis. Taip buvo prieš pusantro š imtmeč io, kai buvo į kurtas š lovingas Blagoveš č ensko miestas.
XIX amž iaus viduryje atė jusių jų tyrinė ti laukinių Amū ro krantų kryptingumas, atsidavimas, ryž tas nepaliauja stebinti. Nukeliauti toli į negyvenamas, neiš tirtas, beveik apleistas vietas toli graž u ne kiekvienas gali. Jie buvo savo niekad meilė s Tė vynė s patriotai. Jie padidino jos teritoriją , turtus ir galią . Jie nelaikė savę s didvyriais, bet mes, palikuonys, suprantame, kad š ie ž monė s nenugyveno savo gyvenimo veltui, sugebė ję tiek daug palikti: atrado anksč iau než inomas jū ras, kalnus, upes, są siaurius ir salas, suteikdami jiems savo vardai ir jų bendraž ygių vardai, iš asfaltuoti keliukai netyč iamuose laukuose, į kū rę gyvenvietes ir miestus didž iulė se naujų Rusijos ž emių platybė se.
Blagoveš č enskas gali amž inai likti pasienio postu arba geriausiu atveju stanitsa. Jis galė jo iš nykti be pė dsakų , kaip iš nyko š imtai gyvenvieč ių prie Amū ro krantų , sunaikintų potvynių , paliktų gyventojų dė l beviltiš kumo. Tač iau likimas nusprendė kitaip.
Kokia drą sa, kokia į ž valga, kokia turtinga vaizduotė turė jo bū ti, kad atspė tų bū simojo miesto vietą než inomos ž emė s platybė se! Tikrai tada – beveik prieš pusantro š imtmeč io – viskas vyko kasdien, ir niekas negalvojo apie istorinio momento didybę . Bet tai, kad nuo š iol nuo č ia, nuo Amū ro krantų , prasideda Rusijos ž emė , kad dabar č ia driekė si Rusijos siena, kurią reikia saugoti, turbū t visi pagalvojo.
1858 m. , geguž ė s 9 d. , Jo malonė Inokenty, dalyvaujant generalgubernatoriui N. N. Muravjovui-Amurskiui, Ust-Zeya kaime į kū rė baž nyč ią Š venč iausiojo Dievo Motinos Apreiš kimo vardu, o pats kaimas buvo pervadintas. Blagoveš č ensko miestas – naujai susikū rusios Amū ro srities centras.
Naujasis miestas dė l savo palankios padė ties su dviem plaukiojamomis upė mis ir arti apgyvendintos Mandž iū rijos dalies pradė jo sparč iai vystytis ir pač ioje pradž ioje tapo viena geriausių gyvenvieč ių Amū ro teritorijoje.
Rusijos valstybė s vadovai labai retai atvykdavo į mū sų atokias ž emes, bet vis tiek...
Grį ž ę s iš nebaigtos kelionė s aplink pasaulį , Blagoveš č enske apsistojo bū simas paskutinis Rusijos imperatorius, o vė liau caras Nikolajus Romanovas. 1994 metais č ia lankė si pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas B. N. Jelcinas, o 2000 metais – naujai iš rinktas prezidentas V. V. Putinas. Š iandien, 2014 m. rugsė jo 2 d. , Vladimiras Putinas iš Jakutijos taip pat atvyko į mū sų Amū ro sritį su darbo vizitu Vostochny kosmodrome, kurio statyba jau baigiama.
Blagoveš č enskas garsė ja svetingumu. Ir ne tik todė l, kad č ia gyvena atviri, draugiš ki, pasirengę bendradarbiauti ž monė s. Pats miestas į simenamas ir nugrimzta į sielą . Š ią ypatybę pastebi kiekvienas, bent kartą č ia buvę s, klaidž iojantis ramiomis ž aliomis gatvelė mis ir skverais, pasigrož ė ję s nuostabiais pastatais – istoriniais ir moderniais, – vaikš č ioję s nuostabia Amū ro krantine.
Neį manoma pasakyti, kada mū sų miestas graž esnis, kuriuo paros ir nakties metu, kokiu metų laiku.
Pavasaris prasideda ledo dreifavimu: Apreiš kimo ž monė s, net tie, kurie gyvena toli nuo upė s, klausia vieni kitų : ar ledas dingo? Senbuviai ž ino, kad ledo dreifavimo iš vakarė se iš kaž kur iš rytų tikrai pū s stiprus vė jas. Skvarbiai š altas, š is vė jas kaž kokiu než inomu bū du paslepia pavasarinę š ilumą , kuri sunkiai numanoma, bet dž iugina sielą ir......galiausiai pralauž ia ledus. Jis, iš pradž ių baltas, apibarstytas kauburė liais, juda lė tai ir kaupia krū vas, tarsi nenoromis. Ir tada ledo sangrū dos tampa vis skaidresnė s, plonesnė s ir maž esnė s, o tarp jų atsiranda vis daugiau proskynų , atviro vandens tė kmė laisvesnė .
Taip, pastaraisiais deš imtmeč iais Blagoveš č enskas pasipuoš ė asfaltu ir plytelė mis, pasipuoš ė daugiaaukš č iais pastatais, į sigijo daugybę modernių automobilių . Tač iau „medž io gabalai“ – š imtą metų ramiuose kampeliuose stovintys namai – suteikia miestui savito ž avesio.
Graž ią , savotiš ką ramią ir kartu malonią vietą mū sų š lovingam miestui parinko į kū rė jai. Jis pats yra tarsi paminklas kiekvienam, kuris kū rė ir pastatė š į Rusijos ž emė s forpostą .
Blagoveš č enskas. Miestas, į kurį norisi sugrį ž ti.
