Petrš ino kalnas nuo neatmenamų laikų buvo laikomas š venta vieta. Ir š į faktą patvirtina Š v. Lauryno (Vavrzhynets) katedra, esanti tiesiai senovė s pagoniš kos slavų griaustinio ir ž aibo dievo Peruno garbintojų š ventyklos vie...
Didž iausias Č ekijos plotas yra stač iakampis, kurio matmenys yra maž daug 130 x 510 metrų . Aikš tė je yra didelė aikš tė (apie 4 ha), pilna kultū ros objektų – Š ventojo Juozapo fontano, paminklų poetui Vitezslavui Galekui, ra&...
Romos katalikų baž nyč ią Jė zuitų ordinui pastatė Carlo Lurago 1665–1678 m. Baž nyč ia buvo pastatyta ankstyvojo baroko stiliumi, pagal Il Gesu baž nyč ios modelį - Jė zaus Draugijos (Jė zuitų ordino) katedros baž ny...
Š vyturys yra ne ant kranto, kuris, beje, kasmet pamaž u griū va, o gilumoje, aptvertoje ir saugomoje teritorijoje. Apž iū rė ti galima ir nuo kranto, ir iš kaimo.
1347 m. Karolis IV pasiraš ė dekretą , kuriuo deš iniajame Vltavos krante buvo į kurtas naujas miestas. Baž nyč ia buvo pirmoji baž nyč ia š ioje vietovė je.
Urš ulė s Romos katalikų baž nyč ia – tai baroko stiliaus daugiaaukš tis pastatas, kuris kartu su greta esanč iais namais harmoningai į silieja į bendrą gatvė s architektū rinį stilių .
Nedidelė trikampė aikš tė š alia senamiesč io. Jo centrą puoš ia viduramž ių š ulinys, pastatytas 1560 metais ir apsaugotas rankomis kaltomis grotelė mis, kurias greič iausiai sukū rė teismo š altkalvis J.
1900 m. Č ernivcuose buvo 1.696 Romos katalikų apeigų ž monė s. Tai buvo naujos š ventyklos statybos priež astis. Statybai jie pasirinko vietą erdvioje Ferdinando aikš tė je, kuri tuomet buvo pietiniame miesto pakraš tyje.
Turtinga ir į takinga Lobkowiczių š eima Prahoje turė jo ne vienus rū mus ir namą . Š is, vienas geriausių – Vlaskoje. Giovanni Battista Alliprandi š iuos nuostabius rū mus pastatė.
Seniausias profesionalus lė lių teatras Europoje ir pasaulyje, vienas ž inomiausių Č ekijoje ir Vidurio Europoje. Bilietai į lė lių teatrą „Speble“ ir „Gurvinek“ iš parduodami ž aibiš kai, o bū na, kad per dvi savaites bilieto nusipirk...
Vietos nuo seno garsė jo savo mineraliniais vandenimis. Ketaus kubilai č ia liejami senovinė mis technologijomis. Jie į rengti atviroje terasoje prie upė s, o mineralinis vanduo š ildomas ant atviros ugnies.
Trikampė aikš tė gavo savo pavadinimą dė l prekybos anglimis, kuri č ia buvo vykdoma nuo XIV a. Dalis anglių buvo atvež ta, o kita dalis buvo gaminama krosnyse tiesiai aikš tė je.
Baž nyč ia buvo pastatyta kartu su katalikų vienuolių (trinitarų ) vienuolynu „Š v. Trejybė s ordinas“. 1705 m. atvykę į Prahą , trinitoriai kreipė si į savo suvaž iavimą .
Rū mai buvo pastatyti 1710-aisiais iš kilaus baroko architekto Jan Blazei Santini ir yra vienas geriausių jo darbų . Matthiasas Bernardas Brownas dalyvavo kuriant pagrindinio portalo skulptū rinį dizainą .
Velnias Prahoje atskyrė nedidelę istorinio centro dalį ir sukū rė ypatingą atmosferą š ioje vietovė je. Kas yra tas Velnias, kuris leidž ia sau vieš patauti Č ekijos sostinė s š irdyje?
Pasaulyje yra vietų , kur kiekvienas akmuo, kiekviena siena, kiekviena kolona alsuoja istorija. Tai Š v. Martyno baž nyč ia sienoje, kuri yra pač ioje Prahos š irdyje, senamiestyje.
1689–1691 m. architektų J. B. Mate ir J. Canevalle pastatyti monumentalaus romė nų baroko stiliumi, rū mai buvo už daryti su pamatiniais namais, priklausiusiais miestieč iams ir didikams.
Tomo (Tomo) baž nyč ia, esanti maž ame miestelyje, yra Prahos architektū rinis ir kultū rinis paveldas. Baž nyč ia stovė jo beveik 800 metų , iš gyvenusi daugybę į vykių .
Pastatas buvo pastatytas 1908-1911 m. Art Nouveau stiliaus, kurį suprojektavo garsus architektas Oswald Polivka. Jį puoš ia Stanislavo Suhardos, Josefo Marzhatkos ir Ladislavo Shalouno skulptū ros.