Pranciš konų aikš tė je, tę sianč ioje pagrindinę aikš tę , tač iau savo atmosfera visai nepanaš ioje, prieš ais Apreiš kimo baž nyč ią yra didingi Mirbacho rū mai, pakeitę kelis savininkus, tač iau pavadi...
Pranciš konų aikš tė je Bratislavoje, esanč ioje š alia Pagrindinė s aikš tė s, yra viena svarbiausių sostinė s baž nyč ių , paš ventinta Apreiš kimo garbei, bet liaudyje vadinama Pranciš konų baž nyč...
Praė jusį š imtmetį į vairiuose Europos miestuose iš kilę fontanai atliko ne tiek dekoratyvinę , kiek praktinę funkciją : jie tarnavo kaip geriamojo vandens rezervuarai.
Slavinų memorialas, vienas didž iausių Vidurio Europoje, buvo atidarytas 1960 metų balandž io 3 dieną . Į š į kalną buvo gabenami sovietų karių , ž uvusių iš laisvinant į vairius Slovakijos miestelius ir kaimus, palaikai.
Nedidelė je Florijono aikš tė je, toli nuo senų jų kvartalų , iš kilusi didinga Dievo Motinos ė mimo į dangų baž nyč ia, dar vadinama Bliumentaliu, kad nebū tų supainioti su kita to paties pavadinimo miesto baž nyč ia.
Visame Bratislavos senamiestyje vyravo Š v. Martyno parapija, vė liau universitetas, o vė liau karū navimo katedra. Jis į sikū rę s kuklioje Rudnaya aikš tė je, tač iau laikomas vienu pagrindinių miesto lankytinų vietų .
Ž ymiausias Bratislavos pastatas, kurio atvaizdas puikuojasi ant suvenyrų , yra Bratislavos pilis, kaip č ia vadinama, vietinė pilis, iš kilusi ant kalvos virš miesto.
Senoji rotuš ė , nukreipta į dvi aikš tes - pagrindinę ir pirminę , susideda iš kelių pastatų . Bratislavos rotuš ė nebuvo pastatyta specialiai miesto magistrato reikmė ms, nes pagrindinė je aikš tė je nebuvo laisvos vietos.
Naują jį tiltą , arba SNP (Slovakijos nacionalinio sukilimo) tiltą , 1967–1972 m. pastatė inž inieriai ir architektai Josefas Lacko, Ladislavas Kushniras, Ivanas Slamenas, Arpadas Tesaras ir Josefas Zvaras.
Chodž ovos aikš tė s centre stovi didingi Antono Grassalkovič iaus rū mai – dabartinė Slovakijos prezidento rezidencija. Rū mai buvo pastatyti vieno į takingiausių Š ventosios Romos imperijos kunigų – imperatorienė s Marijos Teresė s p...
Maž oji bazilika, katalikų barokinė Š v. Povilo ordino vienuolyno baž nyč ia, arkangelo Mykolo ir Š v. Arkivyskupo Stanislovo Š č epanovskio vardu paš ventinta baž nyč ia – į domiausia maldos vieta istoriniame Krokuvos Kazimiero rajone.
Miesto vizitinė kortelė yra ant uolos, kurią iš trijų pusių supa jū ra. Jo istorija siekia 370 m. Po sunaikinimo dė l ž emė s drebė jimų ir gaisrų baž nyč ia buvo ne kartą rekonstruota.
Vyskupų rū mai – vieta, kur baž nyč ios vadovai gyveno nuo XIV a. Iš pradž ių rū mai buvo pastatyti gotikiniu stiliumi, tač iau vė liau buvo atstatyti ir atstatyti po pasikartojanč ių gaisrų .
Š i nedidelė š ventykla yra atokiau nuo turistinių marš rutų , vienoje iš siaurų senosios Bolonijos gatvelių . Man asmeniš kai labai patiko jo terakotiniai ornamentai, kurių spalva beveik nesiskiria nuo plytos.
Pastatytas 1477–1480 m. , vienuolyną.1687 m. rekonstravo architektas G. G. Monti. Architektas iš saugojo vertingą XV a. Sperandio terakotos portalą. 1943 m.
Pranciš kaus bazilika yra pirmasis prancū zų gotikos pavyzdys Italijoje. Prancū ziš ki bruož ai aiš kiai matomi pailguose smailiuose languose ir arkibutanuose (iš oriniuose puskontraforsuose) virš koplytė lių .
Jį.1611 m. pastatė tė vai varnavai pagal A. Mazento projektą . Fasadas – E. Fitcho kū rinys (1636), jis taip pat yra virš utinė s eilė s skulptū rų autorius.