Dabar tai ne teritorija, o pratę sta gatvė s dalis. 1194 m. kunigaikš tis Leopoldas V š ioje vietovė je į kū rė pirmą ją monetų kalyklą , kurioje iš sidabro, sumokė to kaip iš pirka už karalių Rič ardą Li&...
Aikš tė s centre yra Š vč . Mergelė s Marijos kolona. Tai bronzinė.1646 m. kolonos kopija, pastatyta atsidė kojus už Vienos iš gelbė jimą nuo 1645 m.
Nedidelis parkas yra š alia Hofburgo. Jis vadinamas Burggarten, ty rū mų parku. Anksč iau tai buvo asmeninis imperatoriaus parkas, o dabar į jį gali ateiti visi norintys.
Meno kū rinių kolekcija yra neį kainojama, o norint į vertinti eksponatų unikalumą , nebū tina bū ti menotyrininku. Pats muziejaus pastatas, pastatytas XIX amž iaus pabaigoje, primena rū mus.
Paminklas Bavarijos imperatorei Elž bietai – nuostabaus grož io balto marmuro statula, kuri į rengta Volksgarten parke. Paminklas imperatorei Elž bietai (arba Sissy, kaip ją meiliai vadino tautieč iai) buvo atidengtas 1907 m.
Volksgarten, ty "Nacionalinis parkas", mano nuomone, graž iausias Vienos parkas. Jis yra prieš ais Parlamentą , kitoje Ringstrasse gatvė je. Didž iulis rož ynas, gė lynai, medž iai, daug vietų poilsiui.
Negaliu pasakyti, kad buvau labai entuziastingai susiž avė ję s parku. Graž u, taip. Bet pavė sio labai maž ai, vietų poilsiui. Net paprastų suoliukų , kur turistai gali prisė sti, š iek tiek.
1863 m. kovo 7 d. , po ilgų Rudolfo Eitelbergo peticijų , savo pusbrolio erchercogo Rainerio iniciatyva imperatoriš ką jį Austrijos meno ir pramonė s muziejų (sutrumpintai – Austrijos muziejus) į kū rė imperatorius Francas Josefas.
Bibliotekos statybas pradė jo architektas Johanas Bernhardas Fischeris von Erlachas, o baigė jo sū nus Josephas Emmanuelis 1735 m. Č ia saugomos visų austrų leidinių kopijos, už sienyje iš leistos austrų autorių knygos, kū riniai apie Austr...
Pasigrož ė kite unikaliu inkariniu laikrodž iu Hoher Markt (virš utiniame turguje) netoli Š v. Stepono katedros. Dė l pagal muziką judanč ių figū rų jis kartais vadinamas muzikiniu ar š okių laikrodž iu.
Fontanas skirtas š v. Juozapo ir Š vč . Mergelė s Marijos vestuvė ms. Jo istorija siekia 1702 m. , kai imperatorius Leopoldas I paž adė jo pastatyti paminklą atsidė kojus už sū naus Juozapo grį ž imą iš nelaisvė s.
Dominikonų ordinas, princui Leopoldui VI leidus, Vienoje pasirodė.1226 m. Iki 1237 m. buvo pastatytas vienuolynas su romanine koplyč ia. 1283 m. baž nyč ia buvo pastatyta gotikinio stiliaus.
1897 m. Gustavas Klimtas kartu su kitais menininkais paliko konservatyvius menininkų namus ir į kū rė naują meno asociaciją „Secession“. 1898 metais buvo pastatytas to paties pavadinimo namas.
Paminklo autoriai – skulptorius Viktoras Tilgneris ir architektas Karlas Koenigas. Skulptū ra ir postamentas pagaminti iš balto Laaser marmuro su bronzinė mis detalė mis.
Vakarinė je Zupnos aikš tė s dalyje yra Š v. Stepono baž nyč ia – kapucinų ordino statyta baž nyč ia. Vienuoliai kapucinai pirmą kartą atvyko į Bratislavą iš Austrijos 1676 m.
Pastatas, kuriame bus į sikū rę s Č ekoslovakijos ž emė s ū kio muziejaus filialas, pastatytas 1924-1928 metais pagal Milano architekto Michalo Harminko projektą .
MR Stefaniko aikš tė je š alia prekybos centro „Eurovea Galleria“ pastatyto paminklo Č ekoslovakijos valstybingumui laukia sunkus likimas. Jis susideda iš dviejų dalių .
Viduryje judrios Š afarikos aikš tė s yra ramybė s ir tylos oazė – ž alia aikš tė su mediniais suolais, iš dė stytais aplink nedidelį originalų fontaną .
Kolona buvo pastatyta 1732 m. , po didelio gaisro Bratislavoje. Jame pavaizduotas ugniagesių globė jas š ventasis Florijonas. Paminklą sukū rė Gode studija, skulptorius Christophas Rentfortas.
Už kelių ž ingsnių nuo senosios rotuš ė s yra labai į domi baž nyč ia, be bokš tų ir presbiterijos. Tai Š venč iausiojo Iš ganytojo baž nyč ia arba, kaip ją neoficialiai vadina visi pilieč iai, Jė zuit%...