Idė ją apsilankyti Č echovo pietinė s pakrantė s dvare pasiū lė jo ž mona. Mus pasiekė ž inia apie š io muziejaus egzistavimą , tač iau, vedant nesą moningą socialinį gyvenimą , nedrį some č ia skambinti. Muziejus yra Jaltos pakraš tyje. Dar bū nant centre mū sų pagrindinė už duotis buvo patekti į Kirovo gatvę , kuri mums nutiestų kelią į dvarą , kuriame nė ra jokių š eimos gydytojų . Beje, jei po apsilankymo muziejuje ir toliau judė site ta pač ia gatve, tuomet be didelio galvos skausmo atsidursite Pietų pakrantė s greitkelyje, o ten jū sų rankose bus ž emė lapiai ir pora vadovų . Kitoje gatvė s pusė je nuo muziejaus radome automobilių stovė jimo aikš telę . Dukra atsisakė eiti. Taigi ji pasakė : „Aš neisiu į Č echovą , aš jo nepaž į stu“. Palikome ją automobilyje su elektronine aukle – planš ete. Ir jie nuskubė jo į meno ir Č echovo prozos pasaulį . Nusileidę laiptais, patekome į modernaus pastato papė dę , kurioje buvo iš kabinta visa operatyvinė informacija.
Nustač ius bilietų kasą pastato viduje, kreipė mė s į jausmingą kasininkę su praš ymu mus informuoti ir parū pinti bilietus. Nuo bė gimo pradž ios pradė jo mokytis apie Č echovo metus, praleistus Jaltoje, o jo darbas nepasiteisino. Pirma, kas valandą č ia vyksta ekskursijos, o iki kitų numatytų lenktynių reikė jo laukti 45 minutes. Antra, filmo perž iū rai, kuri paprastai vyksta prieš turą , iš kilo pavojus. Patalpose gyveno kaž kokia delegacija, kuri tikrai laukė pastiprinimo. Apie tai suž inojome iš vienos iš „pionierių lyderių “, kurios odinius batus sutrypė į kraują , dejonių fraze „na, kur jie! ? “. Priė mę strategiš kai teisingą sprendimą , remdamiesi pasiū lytomis są lygomis, nusprendė me patys surengti ekskursiją.
Kol inteligentiš ka visuomenė sė dė jo ir ruoš ė si iš kilmingam renginiui, mes vaikš č iojome po Č echovų š eimos istoriją , už fiksuotą nuotraukose ir dokumentuose. Stenduose buvo už fiksuoti visi jo gyvenimo etapai – nuo Taganrogo iki Vokietijos provincijos. Paroda labai didelė ir informatyvi. Viskas rodoma chronologine tvarka ir paremta originaliomis nuotraukomis. Toks skrupulingas pož iū ris į verslą sukelia plojimus ir asmeninį dė kingumą . Pasigrož ė ję pjesė s „Trys seserys“ rankraš č iu ir nustebę tokiu neį skaitomu autoriaus pabraukimu „po daktaru“, iš ė jome į sodą , kuris buvo iš dė stytas aplink vasarnamį . Sodas buvo mano mė gstamiausias. Tokia tyli ir rami vieta, atitrū kusi nuo miesto gyvenimo, kuris kunkuliavo vos už keliasdeš imt metrų.
Nuostabū s griuvė sių takai, į siterpę ž vyro kauburė liais, vedė mus į sudė tingus labirintus ž alumos tankmė je. Takais č iurleno upeliai, reikalingiausiose vietose stovė jo suoliukai. Esant tokiai malonei, turbū t net aš imč iausi kū rybos. Ž aliame kaleidoskope buvo vieta ir berž ui, ir bambukui, ir sedulai, ir ploniems kiparisams. Nenorė jau iš eiti iš parko, nes viskas buvo gerai ir neoficialiai. Prisiminę laiką , nuė jome į namus. Č echovo namelis buvo pastatytas 1899 m. Projektuodamas pastatą Č echovas iš kė lė tris prioritetus – paprastumą , komfortą ir patogumą . Ir iš tiesų namas pasirodė š viesus, š varus, su graž ia asimetrija ir, nepaisant paprastumo bei santū rumo, originalus ir jaukus. Č echovas č ia gyveno 5 metus.
Iš pradž ių jis planavo č ia į sikurti tik ž iemą , tač iau paū mė jus tuberkuliozei buvo priverstas paisyti gydytojų patarimų ir palikti savo Maskvos dvarą Melichove į nuolatinę gyvenamą ją vietą Jaltoje. Č ia raš ytojas sukū rė geriausias savo pjeses „Vyš nių sodas“, „Trys seserys“, paraš ė apsakymą „Duboje“ ir keletą apsakymų . Jis č ia gyveno su seserimi ir mama, o jo ž mona Knipper-Chekhova č ia atvyko atostogų . Namo vidus yra dviejų aukš tų . Paprasti ir jaukū s baldai, kukli atmosfera. Pagrindinė namo puoš mena buvo nepriekaiš tinga š vara, daug oro ir gė lių . Nieko puikaus, nereikalingo ir nenatū ralaus. Ypatingą vietą ekspozicijoje už ima portretai ir senos fotografijos. Trijuose kambariuose – biure, miegamajame ir svetainė je – buvo iš saugota atmosfera, kuri buvo Č echovo gyvavimo metais. Daugumą č ia esanč ių daiktų raš ytojui padovanojo jo draugai ir gerbė jai.
1927 metais Č echovo namas iš gyveno stiprų ž emė s drebė jimą , tač iau lygiai po metų buvo visiš kai atstatytas. Raš ytojo sesers Marijos Pavlovnos pastangomis per Didį jį Tė vynė s karą iš namo nedingo nei vienas muziejaus eksponatas. Sulaukę tikro malonumo ir ramybė s, palikome raš ytojo buveinę . Mū sų dukra ir aparatas nepastebė jo mū sų valandinio nebuvimo. Tik pagal netiesioginius į rodymus galė jau nustatyti, kad į skaitykloje besirutuliojanč ius į vykius atvyko laukiama turistų grupė . Nustatę kursą iš vykti iš Jaltos, pajudė jome į kitą tikslą . Č echovas-Jalta. org, remiantis medž iaga iš mano svetainė s samtyr. lt
Nustač ius bilietų kasą pastato viduje, kreipė mė s į jausmingą kasininkę su praš ymu mus informuoti ir parū pinti bilietus. Nuo bė gimo pradž ios pradė jo mokytis apie Č echovo metus, praleistus Jaltoje, o jo darbas nepasiteisino. Pirma, kas valandą č ia vyksta ekskursijos, o iki kitų numatytų lenktynių reikė jo laukti 45 minutes. Antra, filmo perž iū rai, kuri paprastai vyksta prieš turą , iš kilo pavojus. Patalpose gyveno kaž kokia delegacija, kuri tikrai laukė pastiprinimo. Apie tai suž inojome iš vienos iš „pionierių lyderių “, kurios odinius batus sutrypė į kraują , dejonių fraze „na, kur jie! ? “. Priė mę strategiš kai teisingą sprendimą , remdamiesi pasiū lytomis są lygomis, nusprendė me patys surengti ekskursiją.
Kol inteligentiš ka visuomenė sė dė jo ir ruoš ė si iš kilmingam renginiui, mes vaikš č iojome po Č echovų š eimos istoriją , už fiksuotą nuotraukose ir dokumentuose. Stenduose buvo už fiksuoti visi jo gyvenimo etapai – nuo Taganrogo iki Vokietijos provincijos. Paroda labai didelė ir informatyvi. Viskas rodoma chronologine tvarka ir paremta originaliomis nuotraukomis. Toks skrupulingas pož iū ris į verslą sukelia plojimus ir asmeninį dė kingumą . Pasigrož ė ję pjesė s „Trys seserys“ rankraš č iu ir nustebę tokiu neį skaitomu autoriaus pabraukimu „po daktaru“, iš ė jome į sodą , kuris buvo iš dė stytas aplink vasarnamį . Sodas buvo mano mė gstamiausias. Tokia tyli ir rami vieta, atitrū kusi nuo miesto gyvenimo, kuris kunkuliavo vos už keliasdeš imt metrų.
Nuostabū s griuvė sių takai, į siterpę ž vyro kauburė liais, vedė mus į sudė tingus labirintus ž alumos tankmė je. Takais č iurleno upeliai, reikalingiausiose vietose stovė jo suoliukai. Esant tokiai malonei, turbū t net aš imč iausi kū rybos. Ž aliame kaleidoskope buvo vieta ir berž ui, ir bambukui, ir sedulai, ir ploniems kiparisams. Nenorė jau iš eiti iš parko, nes viskas buvo gerai ir neoficialiai. Prisiminę laiką , nuė jome į namus. Č echovo namelis buvo pastatytas 1899 m. Projektuodamas pastatą Č echovas iš kė lė tris prioritetus – paprastumą , komfortą ir patogumą . Ir iš tiesų namas pasirodė š viesus, š varus, su graž ia asimetrija ir, nepaisant paprastumo bei santū rumo, originalus ir jaukus. Č echovas č ia gyveno 5 metus.
Iš pradž ių jis planavo č ia į sikurti tik ž iemą , tač iau paū mė jus tuberkuliozei buvo priverstas paisyti gydytojų patarimų ir palikti savo Maskvos dvarą Melichove į nuolatinę gyvenamą ją vietą Jaltoje. Č ia raš ytojas sukū rė geriausias savo pjeses „Vyš nių sodas“, „Trys seserys“, paraš ė apsakymą „Duboje“ ir keletą apsakymų . Jis č ia gyveno su seserimi ir mama, o jo ž mona Knipper-Chekhova č ia atvyko atostogų . Namo vidus yra dviejų aukš tų . Paprasti ir jaukū s baldai, kukli atmosfera. Pagrindinė namo puoš mena buvo nepriekaiš tinga š vara, daug oro ir gė lių . Nieko puikaus, nereikalingo ir nenatū ralaus. Ypatingą vietą ekspozicijoje už ima portretai ir senos fotografijos. Trijuose kambariuose – biure, miegamajame ir svetainė je – buvo iš saugota atmosfera, kuri buvo Č echovo gyvavimo metais. Daugumą č ia esanč ių daiktų raš ytojui padovanojo jo draugai ir gerbė jai.
1927 metais Č echovo namas iš gyveno stiprų ž emė s drebė jimą , tač iau lygiai po metų buvo visiš kai atstatytas. Raš ytojo sesers Marijos Pavlovnos pastangomis per Didį jį Tė vynė s karą iš namo nedingo nei vienas muziejaus eksponatas. Sulaukę tikro malonumo ir ramybė s, palikome raš ytojo buveinę . Mū sų dukra ir aparatas nepastebė jo mū sų valandinio nebuvimo. Tik pagal netiesioginius į rodymus galė jau nustatyti, kad į skaitykloje besirutuliojanč ius į vykius atvyko laukiama turistų grupė . Nustatę kursą iš vykti iš Jaltos, pajudė jome į kitą tikslą . Č echovas-Jalta. org, remiantis medž iaga iš mano svetainė s samtyr. lt
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
