Vasarą Sudakas yra gera pinigų ir laiko investicija kiekvienam. Plaukioti, degintis saulė je, gerti vyną , kopti į kalnus ir niekada než inai kas dar. Jausdami globojantį milž iniš kos ir š imtmeč ių senumo tvirtovė s ž vilgsnį , galite padaryti bet ką . Ir manau, kad nebū siu toli nuo tiesos, jei pasakysiu, kad visi, kas lankė si Sudake, yra aplankę ir Genujos tvirtovę . Tvirtovė yra viso Sudako avataras. Tokio didingo ir gerai iš silaikiusio pastato nerasi nei Kryme, nei nemaž oje mū sų draugiš ko Eurazijos ž emyno dalyje. Grandioziniai pastatai Tvirtovė s kalne traukia ir besidominč ius, ir pagrindinę keliaujanč ią masę su neaiš kiomis preferencijomis ir neryš kia istorine orientacija. Iš likę bokš tai ir tvirtos sienos primena č ia buvusio miesto viduramž ių didybę ir ankstesnių epochų ū kininkavimo bū dus.
Apsupti save tvora ir apsisaugoti nuo pavojingo iš orinio pasaulio tais laikais buvo vienintelė priemonė iš gyventi. Stebuklingi š ių dienų ekonominiai instrumentai, leidž iantys be kraujo ir be ž mogiš kų jų iš laidų už gniauž ti nemė gstamą tarptautinė s politikos elementą , tuo metu dar nebuvo ž inomi. Dialogai buvo vedami daugiausia iš jė gos pozicijų , dė l kurių buvo vykdomi ginkluoti reidai arba metodinė s apgultys. Todė l kiekviena save gerbianti gyvenvietė , nepamirš usi savisaugos instinktų , buvo visiš kai iš leista akmeniniams į tvirtinimams, dievinant karinė s architektū ros meistrus. Genujieč ių tvirtovė stebina savo dydž iu, geografine padė timi, iš planavimu ir iš radinga gynybos prasme. Nenumuš ama beveik iš trijų pusių , ji turė jo prabangą sutelkti savo gynybinę galią tik į tuos, kurie verž iasi iš š iaurė s, palikdama visas kitas pasaulio dalis atsakingas už toliaregius civilius stebė tojus.
Tvirtovė iš lieka neį veikiama iki š ių dienų ! Iš bandykite ne darbo valandomis, kai už daryti tvirtovė s vartai, vedantys pro barbakano vartų į tvirtinimą , į eikite į vidų . Pasak vietinių gyventojų , anksč iau buvo pasirinkimų su alpinistais. Tač iau viskas daž niausiai baigdavosi minia stebė tojų , automobiliais su mirksinč iomis š viesomis ir skubiais gelbė jimo darbais. Teritorija, už daryta akmeninių sienų krū voje, už ima apie 30 hektarų ir kadaise vadinosi Soldajos miestu. Pasak istorikų , tvirtovė buvo į kurta apsilankius genujieč iams, kurie nusprendė iš skirti jiems patikusią vietą . Tač iau jie č ia nebuvo pirmieji. Sprendž iant iš kasinė jimų ir istorikų „garbė s ž odž io“, iki genujieč ių buvo Bizantijos į tvirtinimai, kuriuos osmanai sugriovė , nes tie patys bizantieč iai nenorė jo bū ti už kariauti. Kaž kur tarp pirmo ir antro arba antro ir treč io buvo ir chazarai. Taigi, kaip matote, vieta buvo gyva.
Kadangi nesu akredituotas š ios srities specialistas, nesivarginsiu istoriniu apibendrinimu, chronografija ir nespindė siu ž iniomis garsiais bokš tų ir vidinių konstrukcijų pavadinimais. Norė dami tai padaryti, rekomenduoju remtis istorinė mis nuorodomis, vadovais, ž emė lapiais arba palikti keletą spragų , kurias galė tų už pildyti vietiniai vadovai. Prieikime prie temos ne taip uoliai ir tiesiog apsidairykime, kad suprastume „Ar verta eiti? “. Viduje yra ką pamatyti ir yra su kuo nusifotografuoti. 14 iš orinį kontū rą juosianč ių bokš tų yra sujungti maž daug 2 metrų storio gynybine siena. Draudž iama lipti sienomis, bet galima grož ė tis spragomis. Iš jų atsiveria vaizdas į miestą ir į sivaizduojamą prieš ą . Pož iū ris, deja, siauras. Viduje galima grož ė tis į vairių statybos laikotarpių katedrų , kareivinių ir š ventyklų liekanomis.
Kadangi grož ė tis palaikais – ne viena į domiausių veiklų , pereikime prie į domesnių pastatų . Kalbant apie patiekalų skaič ių „kompleksiniuose pietuose“, č ia taip pat bus trys mus dominanč ios vietos. Visų pirma, tai yra Padishah-Jami meč etė , esanti rytiniame miestelio sparne. Š i š ventykla su pasaž u buvo kelis kartus perstatyta, atspindė dama naujų jų savininkų skonį . Paskutinį projektą į gyvendino katalikai armė nai. Š tai ką mes matome š iandien. Pastatas atrodo labai solidž iai. Galbū t todė l č ia į sikū rę s Sudako tvirtovė s muziejus. Ekspozicija nė ra didelė , tač iau atspindi visus tvirtovė s gyvavimo etapus. Č ia taip pat veikia suvenyrų parduotuvė , kurioje prekiaujama ne tik banaliomis kortelė mis ir magnetukais, bet ir iš lietais iš monetų , papuoš alais, indė nų pamė gtais karoliukais, ž olelių už pilais, vietiniais tepalais. Kiekvienam asmeniniam sveikatos trū kumui yra konkreti kompozicija.
Eidami taku toliau, pateksime į Konsulinę pilį . Tyrimo objektas numeris 2. Tai citadelė su papildomais į tvirtinimais, 24 metrų Š v. Jurgio bokš tu ir pač ia pilimi. Pilis buvo nepaprastai gerai iš silaikiusi. Nenuostabu, kad č ia mė gsta kurti š alies rež isieriai. Iš garsiausių č ia buvo filmuojamas filmas „Otelas“ su Sergejumi Bondarč iuku. Pilis puikiai iš silaikiusi, tai galima asmeniš kai už fiksuoti už ė jus į vidų . Į vidų už ė jome ne tik pasigrož ė ti pilimi, bet ir pabė gti nuo prieš o. Mū sų atveju prieš as pasirodė kaž koks aborigenas „po sargybiniu“ su pora alkanų š unų . Š unų ž vilgsnis aiš kiai sufleravo, kad neverta atsidurti tarp jų ir maisto, todė l primygtinai kvieč iau savo kompanionus iš eiti į vidų . Pilies vidaus apdaila priminė panaš ias pilis Suomijoje. Netikė to panaš umo negaliu paaiš kinti net pati sau.
Pasivaikš č ioję po pilį , patekome į antrą jį gynybinių sienų eš eloną , iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Sudaką , jū rą ir peizaž us iš kasmet č ia vykstanč io festivalio. Bet apie festivalį vė liau. Treč iasis asmeninė s ekskursijos po tvirtovę banginis – Mergelė s bokš tas. Jis į rengtas kuo aukš č iau, aukš č iausioje tvirtovė s kalvos vietoje. Atsiž velgiant į jų komandos sportinį pasirengimą ir stiprius vė jo gū sius iš „riaumojanč ių keturiasdeš imtmeč ių “ kategorijos, pakilimą į bokš tą teko atš aukti. Ž mogui, susipaž inusiam su š okinė jimo virve, o ne su dvigubu sū rio mė sainiu, už kopti į jį nebus sunku. Bet buvo problemų su nusileidimu. Tobulai poliruotas akmens pavirš ius tiesiog sukurtas važ iuoti ant sė dmenų . Mergelė s bokš tas tarnavo kaip bū stas kilmingiems belaisviams, kad jie nesiblaš kytų po tvirtovė s teritoriją.
Su Mergelė s bokš tu siejama daugybė Krymo legendų , kurias, jei pageidaujama, galima perskaityti savo palydovams. Galų gale, atsiž velgiant į strateginę vietą , kas nors visada į mesdavo į vandenį . Ar mū sų Juodosios jū ros delfinai jį iš gelbė jo, ar ne, legendos nenurodo. Geras dvi valandas klajoję po bokš tą ir daug fotografavę , nusprendė me pajudė ti link iš ė jimo. Vasario ž iemos mė nesiais č ia buvome beveik vieni. Vasaros mė nesiais tokios galimybė s neturė site. Bokš to lankymas vasarą apsiverč ia, ypač „Genujos š almo“ metu. Tai tas pats festivalis, kuris č ia vyksta kiekvienais metais liepos pabaigoje. Tvirtovė s sienas už lieja minia į simylė jė lių , norinč ių apsivilkti š arvus ir dalyvauti kolektyviniame są vartyne bei skerdynė se ant atbukutų kardų . Dar didesnė minia, turinti maž iau temperamento ir ryš kaus vyriš kumo, ateina viso to pamatyti, ryja alų ir už kandž ius.
Vaikai rengiasi pilnais š arvais ir š audo iš lanko, o papuoš alų , suvenyrų ir viduramž ių rankdarbių mė gė jai meistrus apipila rū š imis. Nuolatinė laimė , su lauž ais ir dainomis, alaus upe ir triukš mu už dengia Sudaką . Tokioje pramogų stende dalyvauti tiesiog bū tina. Iš autobusų stoties tvirtovę galima pasiekti mikroautobusu. Tvirtovė yra prieš ais Uyutnoye kaimą , porą kilometrų nuo Sudako centro. Š alia tvirtovė s yra automobilių stovė jimo aikš telė , kuri ž iemą buvo apleista, ir už dara parduotuvė su vynais iš Saulė s slė nio. Norint patekti į tvirtovę , artė jant prie jos reikia pasukti į deš inę ir, aplenkus greito maisto parduotuvę , prieiti prie kasos. Praė jusią ž iemą bilietas kainavo 30 grivinų . Apsilankymas muziejuje į skaič iuotas į kainą . Tvirtovė dirba nuo 9.00 iki 18.00 val. , vasaros mė nesiais pratę siama darbo diena iki 21.00 val. sudakoff. adresu. ua remiantis medž iaga iš mano svetainė s samtyr. lt
Apsupti save tvora ir apsisaugoti nuo pavojingo iš orinio pasaulio tais laikais buvo vienintelė priemonė iš gyventi. Stebuklingi š ių dienų ekonominiai instrumentai, leidž iantys be kraujo ir be ž mogiš kų jų iš laidų už gniauž ti nemė gstamą tarptautinė s politikos elementą , tuo metu dar nebuvo ž inomi. Dialogai buvo vedami daugiausia iš jė gos pozicijų , dė l kurių buvo vykdomi ginkluoti reidai arba metodinė s apgultys. Todė l kiekviena save gerbianti gyvenvietė , nepamirš usi savisaugos instinktų , buvo visiš kai iš leista akmeniniams į tvirtinimams, dievinant karinė s architektū ros meistrus. Genujieč ių tvirtovė stebina savo dydž iu, geografine padė timi, iš planavimu ir iš radinga gynybos prasme. Nenumuš ama beveik iš trijų pusių , ji turė jo prabangą sutelkti savo gynybinę galią tik į tuos, kurie verž iasi iš š iaurė s, palikdama visas kitas pasaulio dalis atsakingas už toliaregius civilius stebė tojus.
Tvirtovė iš lieka neį veikiama iki š ių dienų ! Iš bandykite ne darbo valandomis, kai už daryti tvirtovė s vartai, vedantys pro barbakano vartų į tvirtinimą , į eikite į vidų . Pasak vietinių gyventojų , anksč iau buvo pasirinkimų su alpinistais. Tač iau viskas daž niausiai baigdavosi minia stebė tojų , automobiliais su mirksinč iomis š viesomis ir skubiais gelbė jimo darbais. Teritorija, už daryta akmeninių sienų krū voje, už ima apie 30 hektarų ir kadaise vadinosi Soldajos miestu. Pasak istorikų , tvirtovė buvo į kurta apsilankius genujieč iams, kurie nusprendė iš skirti jiems patikusią vietą . Tač iau jie č ia nebuvo pirmieji. Sprendž iant iš kasinė jimų ir istorikų „garbė s ž odž io“, iki genujieč ių buvo Bizantijos į tvirtinimai, kuriuos osmanai sugriovė , nes tie patys bizantieč iai nenorė jo bū ti už kariauti. Kaž kur tarp pirmo ir antro arba antro ir treč io buvo ir chazarai. Taigi, kaip matote, vieta buvo gyva.
Kadangi nesu akredituotas š ios srities specialistas, nesivarginsiu istoriniu apibendrinimu, chronografija ir nespindė siu ž iniomis garsiais bokš tų ir vidinių konstrukcijų pavadinimais. Norė dami tai padaryti, rekomenduoju remtis istorinė mis nuorodomis, vadovais, ž emė lapiais arba palikti keletą spragų , kurias galė tų už pildyti vietiniai vadovai. Prieikime prie temos ne taip uoliai ir tiesiog apsidairykime, kad suprastume „Ar verta eiti? “. Viduje yra ką pamatyti ir yra su kuo nusifotografuoti. 14 iš orinį kontū rą juosianč ių bokš tų yra sujungti maž daug 2 metrų storio gynybine siena. Draudž iama lipti sienomis, bet galima grož ė tis spragomis. Iš jų atsiveria vaizdas į miestą ir į sivaizduojamą prieš ą . Pož iū ris, deja, siauras. Viduje galima grož ė tis į vairių statybos laikotarpių katedrų , kareivinių ir š ventyklų liekanomis.
Kadangi grož ė tis palaikais – ne viena į domiausių veiklų , pereikime prie į domesnių pastatų . Kalbant apie patiekalų skaič ių „kompleksiniuose pietuose“, č ia taip pat bus trys mus dominanč ios vietos. Visų pirma, tai yra Padishah-Jami meč etė , esanti rytiniame miestelio sparne. Š i š ventykla su pasaž u buvo kelis kartus perstatyta, atspindė dama naujų jų savininkų skonį . Paskutinį projektą į gyvendino katalikai armė nai. Š tai ką mes matome š iandien. Pastatas atrodo labai solidž iai. Galbū t todė l č ia į sikū rę s Sudako tvirtovė s muziejus. Ekspozicija nė ra didelė , tač iau atspindi visus tvirtovė s gyvavimo etapus. Č ia taip pat veikia suvenyrų parduotuvė , kurioje prekiaujama ne tik banaliomis kortelė mis ir magnetukais, bet ir iš lietais iš monetų , papuoš alais, indė nų pamė gtais karoliukais, ž olelių už pilais, vietiniais tepalais. Kiekvienam asmeniniam sveikatos trū kumui yra konkreti kompozicija.
Eidami taku toliau, pateksime į Konsulinę pilį . Tyrimo objektas numeris 2. Tai citadelė su papildomais į tvirtinimais, 24 metrų Š v. Jurgio bokš tu ir pač ia pilimi. Pilis buvo nepaprastai gerai iš silaikiusi. Nenuostabu, kad č ia mė gsta kurti š alies rež isieriai. Iš garsiausių č ia buvo filmuojamas filmas „Otelas“ su Sergejumi Bondarč iuku. Pilis puikiai iš silaikiusi, tai galima asmeniš kai už fiksuoti už ė jus į vidų . Į vidų už ė jome ne tik pasigrož ė ti pilimi, bet ir pabė gti nuo prieš o. Mū sų atveju prieš as pasirodė kaž koks aborigenas „po sargybiniu“ su pora alkanų š unų . Š unų ž vilgsnis aiš kiai sufleravo, kad neverta atsidurti tarp jų ir maisto, todė l primygtinai kvieč iau savo kompanionus iš eiti į vidų . Pilies vidaus apdaila priminė panaš ias pilis Suomijoje. Netikė to panaš umo negaliu paaiš kinti net pati sau.
Pasivaikš č ioję po pilį , patekome į antrą jį gynybinių sienų eš eloną , iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Sudaką , jū rą ir peizaž us iš kasmet č ia vykstanč io festivalio. Bet apie festivalį vė liau. Treč iasis asmeninė s ekskursijos po tvirtovę banginis – Mergelė s bokš tas. Jis į rengtas kuo aukš č iau, aukš č iausioje tvirtovė s kalvos vietoje. Atsiž velgiant į jų komandos sportinį pasirengimą ir stiprius vė jo gū sius iš „riaumojanč ių keturiasdeš imtmeč ių “ kategorijos, pakilimą į bokš tą teko atš aukti. Ž mogui, susipaž inusiam su š okinė jimo virve, o ne su dvigubu sū rio mė sainiu, už kopti į jį nebus sunku. Bet buvo problemų su nusileidimu. Tobulai poliruotas akmens pavirš ius tiesiog sukurtas važ iuoti ant sė dmenų . Mergelė s bokš tas tarnavo kaip bū stas kilmingiems belaisviams, kad jie nesiblaš kytų po tvirtovė s teritoriją.
Su Mergelė s bokš tu siejama daugybė Krymo legendų , kurias, jei pageidaujama, galima perskaityti savo palydovams. Galų gale, atsiž velgiant į strateginę vietą , kas nors visada į mesdavo į vandenį . Ar mū sų Juodosios jū ros delfinai jį iš gelbė jo, ar ne, legendos nenurodo. Geras dvi valandas klajoję po bokš tą ir daug fotografavę , nusprendė me pajudė ti link iš ė jimo. Vasario ž iemos mė nesiais č ia buvome beveik vieni. Vasaros mė nesiais tokios galimybė s neturė site. Bokš to lankymas vasarą apsiverč ia, ypač „Genujos š almo“ metu. Tai tas pats festivalis, kuris č ia vyksta kiekvienais metais liepos pabaigoje. Tvirtovė s sienas už lieja minia į simylė jė lių , norinč ių apsivilkti š arvus ir dalyvauti kolektyviniame są vartyne bei skerdynė se ant atbukutų kardų . Dar didesnė minia, turinti maž iau temperamento ir ryš kaus vyriš kumo, ateina viso to pamatyti, ryja alų ir už kandž ius.
Vaikai rengiasi pilnais š arvais ir š audo iš lanko, o papuoš alų , suvenyrų ir viduramž ių rankdarbių mė gė jai meistrus apipila rū š imis. Nuolatinė laimė , su lauž ais ir dainomis, alaus upe ir triukš mu už dengia Sudaką . Tokioje pramogų stende dalyvauti tiesiog bū tina. Iš autobusų stoties tvirtovę galima pasiekti mikroautobusu. Tvirtovė yra prieš ais Uyutnoye kaimą , porą kilometrų nuo Sudako centro. Š alia tvirtovė s yra automobilių stovė jimo aikš telė , kuri ž iemą buvo apleista, ir už dara parduotuvė su vynais iš Saulė s slė nio. Norint patekti į tvirtovę , artė jant prie jos reikia pasukti į deš inę ir, aplenkus greito maisto parduotuvę , prieiti prie kasos. Praė jusią ž iemą bilietas kainavo 30 grivinų . Apsilankymas muziejuje į skaič iuotas į kainą . Tvirtovė dirba nuo 9.00 iki 18.00 val. , vasaros mė nesiais pratę siama darbo diena iki 21.00 val. sudakoff. adresu. ua remiantis medž iaga iš mano svetainė s samtyr. lt
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (1)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
