Kalnas „KATINAS“ – turisto dž iaugsmas ir alpinisto linksmybė s.
Kaip ir daugelis Krymo kalnų , „Koš kos“ kalnas turi iš karto kelis istorinius pavadinimus: minimas pavadinimas „Baka“ iš tiurkų kalbos – rupū ž ė ; senovė s graikai vadino - "Lemena" - į lanka, teigia esą s teisingas, pavadinimas "Kush-Kaya" - Sakalo kalnas.
Bet vis dė lto teisingiau jį vadinti: „Kosh-Kaya“, kas tiurkų kalba reiš kia: „Kosh“ – pora, o „Kaya“ – uola, tai yra „Steam Rock“.
Taip buvo prieš daug milijonų metų , kai iš didingos plynaukš tė s „Ai-Petri“ (mums atė ję s pavadinimas, iš vertus iš graikų kalbos – Š v. Petras) tektoniniais skilimais pasitraukė didž iuliai jos „gabalai“ ( jei š iuos istorijos blokus galima pavadinti gabalė liais) nusė do prie jū ros ir suformavo tas didingas uolas, kuriomis dabar didž iuojasi Krymas, o mes, kuklū s jo gyventojai, giriamė s.
Taigi, be abejo, „Pora Uola“ susidarė dė l didelio gedimo, matyt, dviejų akivaizdž ių keterų (dabar apie tai galima tik spė ti pagal mums atkeltą pavadinimą ), bet tai akivaizdu kad bū tent ji tapo viso graž ių uolų chaoso pradininke: likusi kalno dalis „Kosh-Kaya“, uola „Diva“ ir uola „Vienuolis“, kurios dabar kartu sudaro vieną ansamblį .
Tai, kad mū sų dvikuburis kalnas sukė lė š ias uolas, galima ginč ytis bent jau, nes jau mū sų laikų atmintyje dė l daugybė s stipriausių audrų Vienuolių uola labai pasikeitė , prisimerkė . link jū ros ir jau tapo visiš kai kitoks nei tas didingas Vienuolis, kurį jau prisiminė mū sų protė viai.
Bet grį ž kime prie mū sų katė s.
Dė l paties Dvugorbos kalno virsmų ir rusakalbių gyventojų į proč io vadinti viską , kas jiems patogu, gimė mums visiems paž į stamas romantiš kas kalno pavadinimas „Koš ka“. Juk iš tikrų jų , jei į š į „akmenuką “ paž velgsite iš Alupkos pusė s (tiesiai nuo mū sų paplū dimio) apskritai, iš rytinė s jos pusė s. Tada aiš kiai matomi gulinč ios katė s kontū rai ant kaklo iš kilusia ketera, iš sikiš usia ausimi ir dailiu snukuč iu, gulinč iu jū roje.
Mū sų laikais „Koš kos“ kalnas yra glaudž iai susipynę s su pač ia gyvenviete – Simeiz kaimu, esanč iu jo papė dė je. Tai, galima sakyti, yra paties Simeizo vizitinė kortelė .
Katė s kalno aukš tis yra 254 metrai (aukš č iausioje vietoje – katė s ausis). Nuo 1947 m. tai kompleksinis gamtos paminklas, o nuo 1984 m. suteiktas „aukš tasis“ valstybinė s reikš mė s objekto titulas (nors tikriausiai apie tai než ino).
Š iandien tai saugoma teritorija, bet galima vaikš č ioti ekologiniu taku, kuris prasideda nuo Jalta-Sevastopolio greitkelio ir eina palei "Kač iuko" kuprą apie 1.8 km.
Takas eina tarp maž ų uolų , karstinių duobių ir nedidelio akmenų chaoso.
Į gelmę eina 80 m ilgio karstinė kasykla (ne urvas, o smalsus).
Iš augmenijos, ž inoma, randama Krymo puš is, braš kė s, pistacijos, daug kadagių , š laituose yra Libano kedro veislių .
Tai paprastas pasivaikš č iojimas, kuriam nereikia specialių į gū dž ių ir mokymo.
Tač iau vadinamasis „kač iuko snukis“ yra mė gstama alpinistų piligrimystė s vieta. Reikalas tas, kad beveik visi Krymo kalnai gali bū ti gana š velnū s ir pasiekiami iš bet kurios pusė s, iš skyrus tą , kuri ž iū ri į jū rą.
Tai suprantamas jū ros vė jų ir brizų erozijos faktas (juk visi Krymo kalnai – iš kalkakmenio, o tai, kaip ž inoma, yra lanksti medž iaga).
Kadangi stovė dami prieš ais Katę nuo jū ros pamatysite į spū dingo aukš č io stač ią svambalo liniją . Č ia pradedantieji alpinistai eina į mokyklą , o patyrę alpinistai apš ildo prieš sezoną . Beje, ant pakilimo yra pora atkarpų su „neigiamu nuolydž iu“ ir tai skaniausia geram alpinistui.
Kaip ir daugelis Krymo kalnų , „Koš kos“ kalnas turi iš karto kelis istorinius pavadinimus: minimas pavadinimas „Baka“ iš tiurkų kalbos – rupū ž ė ; senovė s graikai vadino - "Lemena" - į lanka, teigia esą s teisingas, pavadinimas "Kush-Kaya" - Sakalo kalnas.
Bet vis dė lto teisingiau jį vadinti: „Kosh-Kaya“, kas tiurkų kalba reiš kia: „Kosh“ – pora, o „Kaya“ – uola, tai yra „Steam Rock“.
Taip buvo prieš daug milijonų metų , kai iš didingos plynaukš tė s „Ai-Petri“ (mums atė ję s pavadinimas, iš vertus iš graikų kalbos – Š v. Petras) tektoniniais skilimais pasitraukė didž iuliai jos „gabalai“ ( jei š iuos istorijos blokus galima pavadinti gabalė liais) nusė do prie jū ros ir suformavo tas didingas uolas, kuriomis dabar didž iuojasi Krymas, o mes, kuklū s jo gyventojai, giriamė s.
Taigi, be abejo, „Pora Uola“ susidarė dė l didelio gedimo, matyt, dviejų akivaizdž ių keterų (dabar apie tai galima tik spė ti pagal mums atkeltą pavadinimą ), bet tai akivaizdu kad bū tent ji tapo viso graž ių uolų chaoso pradininke: likusi kalno dalis „Kosh-Kaya“, uola „Diva“ ir uola „Vienuolis“, kurios dabar kartu sudaro vieną ansamblį .
Tai, kad mū sų dvikuburis kalnas sukė lė š ias uolas, galima ginč ytis bent jau, nes jau mū sų laikų atmintyje dė l daugybė s stipriausių audrų Vienuolių uola labai pasikeitė , prisimerkė . link jū ros ir jau tapo visiš kai kitoks nei tas didingas Vienuolis, kurį jau prisiminė mū sų protė viai.
Bet grį ž kime prie mū sų katė s.
Dė l paties Dvugorbos kalno virsmų ir rusakalbių gyventojų į proč io vadinti viską , kas jiems patogu, gimė mums visiems paž į stamas romantiš kas kalno pavadinimas „Koš ka“. Juk iš tikrų jų , jei į š į „akmenuką “ paž velgsite iš Alupkos pusė s (tiesiai nuo mū sų paplū dimio) apskritai, iš rytinė s jos pusė s. Tada aiš kiai matomi gulinč ios katė s kontū rai ant kaklo iš kilusia ketera, iš sikiš usia ausimi ir dailiu snukuč iu, gulinč iu jū roje.
Mū sų laikais „Koš kos“ kalnas yra glaudž iai susipynę s su pač ia gyvenviete – Simeiz kaimu, esanč iu jo papė dė je. Tai, galima sakyti, yra paties Simeizo vizitinė kortelė .
Katė s kalno aukš tis yra 254 metrai (aukš č iausioje vietoje – katė s ausis). Nuo 1947 m. tai kompleksinis gamtos paminklas, o nuo 1984 m. suteiktas „aukš tasis“ valstybinė s reikš mė s objekto titulas (nors tikriausiai apie tai než ino).
Š iandien tai saugoma teritorija, bet galima vaikš č ioti ekologiniu taku, kuris prasideda nuo Jalta-Sevastopolio greitkelio ir eina palei "Kač iuko" kuprą apie 1.8 km.
Takas eina tarp maž ų uolų , karstinių duobių ir nedidelio akmenų chaoso.
Į gelmę eina 80 m ilgio karstinė kasykla (ne urvas, o smalsus).
Iš augmenijos, ž inoma, randama Krymo puš is, braš kė s, pistacijos, daug kadagių , š laituose yra Libano kedro veislių .
Tai paprastas pasivaikš č iojimas, kuriam nereikia specialių į gū dž ių ir mokymo.
Tač iau vadinamasis „kač iuko snukis“ yra mė gstama alpinistų piligrimystė s vieta. Reikalas tas, kad beveik visi Krymo kalnai gali bū ti gana š velnū s ir pasiekiami iš bet kurios pusė s, iš skyrus tą , kuri ž iū ri į jū rą.
Tai suprantamas jū ros vė jų ir brizų erozijos faktas (juk visi Krymo kalnai – iš kalkakmenio, o tai, kaip ž inoma, yra lanksti medž iaga).
Kadangi stovė dami prieš ais Katę nuo jū ros pamatysite į spū dingo aukš č io stač ią svambalo liniją . Č ia pradedantieji alpinistai eina į mokyklą , o patyrę alpinistai apš ildo prieš sezoną . Beje, ant pakilimo yra pora atkarpų su „neigiamu nuolydž iu“ ir tai skaniausia geram alpinistui.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …