XIX amžiaus antroji pusė; 200 rūšių ir formų, 15 ha; p.g.t. Gaspra.

Prabangaus Charaksky parko teritorija – viena šilčiausių pietinės pakrantės vietų, todėl čia gerai jaučiasi net šilumą mėgstantys užsieniečiai. Peizažinį ir taisyklingą stilių jungiančiame parke auga daugiau nei 200 rūšių ir sodo formų medžių ir krūmų: stulpinis uoginis kukmedis ir margasis buksas, luzitaninis kiparisas ir aleksandrinis lapas, filirėja, osmantas, žieminės gėlės...

60-ųjų pabaigoje. XIX amžiuje didžiojo kunigaikščio Michailo Nikolajevičiaus šeima įsigijo Ai-Todoro dvarą su 69 hektarų teritorija, kuri apima vakarinę Ai-Todoro kyšulio dalį.
Dvaras 90-ųjų pabaigoje perėjo didžiojo kunigaikščio sūnums - Aleksandrui ir Jurgiui. Aleksandras Michailovičius tampa didžiosios dalies Ai-Todor dvaro savininku, o mažesnė, tik 6 arų dvaro dalis atitenka Georgijui Michailovičiui, kuris, nusipirkęs žemę iš vasarotojų ir totorių bendruomenės, išplečia savo nuosavybę iki 20 arų. ir sukuria Charakso dvarą, pavadintą romėnų tvirtovės „Kharaks“ (I–III a. po Kr.) vardu Ai-Todoro kyšulyje. Šis senovinis fortas yra Romos Taurikos eros paminklas, kaip tuomet buvo vadinamas Krymas.

Dvarą „Charaks“ suprojektavo ir pastatė puikus Jaltos architektas Krasnovas N.P. pradžioje (garsiųjų Livadijos rūmų autorius ir statytojas, 1910-1911) XX amžiaus pradžioje „škotiško kaimo“, gavusio senovinį pavadinimą, šlovinantį Ai-Todoro kyšulį.

Parko įžymybė – pavėsinė, susidedanti iš 12 marmurinių kolonų su fontanu viduryje. Remiantis naujausiu archeologų požiūriu, pavėsinės kolonos yra 1882 m. sudegusių rūmų dalis – romėnų namo Pompėjoje atriumo kopija.