Baklos „urvinio miesto“ liekanos yra į pietryčius nuo Skališkio kaimo, Bachčisarajaus regione. Bakla buvo atvira viduramžių gyvenvietė, nesaugoma gynybinės sienos, greta nedidelės tvirtovės – pilies. Už 17 km nuo Simferopolis-Bachchisarai greitkelio greitkelis į Observatoriją eina į pietus, pradžioje kelias eina per Skalistoye kaimą. Į kairę iškyla du milžiniški aktyvaus karjero laipteliai, o po juo – senas, šaltinių vandens užlietas karjeras. Prie išvažiavimo iš kaimo siauriausioje slėnio vietoje išsikišusiose uolose yra daugybė grotų – Shaitan-koba. Viename iš jų aptikti gyvulių kaulų liekanos ir pirmykščių žmonių darbo įrankiai. Tame pačiame masyve kaip ir karjeras bei grotos, tik jo pietvakariniuose skardžiuose yra išraižytos viduramžių Baklos miesto kriptos (išlygintos urvai).
Gyvenvietės teritorijoje vis dar gerai matomos gatvės ir juostos, matomi namų pėdsakai, koplytėlės. Tai senovinis vyndarystės centras, kuriame išlikę dviejų dvarų liekanos su keliomis dešimtimis akmeninių pithoi (cisternų) ir tarapanos vyno spaudyklų. Labiausiai Bakla lankytojus vilioja uolų atodangomis, kurios 1984 metais tapo oficialios Pasaulio geologijos kongreso kelionės objektu. Jau daugiau nei pusę amžiaus čia praktikuoja būsimieji geologai iš žymiausių Rusijos ir Ukrainos universitetų. Keistos vietinių kalkakmenių ląstelių atmosferos skaičiai rodo grandiozinę katastrofą, dėl kurios akimirksniu žuvo daugybė jūrų organizmų.