Gamtos paminklas (1947). Jis iškilęs (440 m) kelis kilometrus į pietvakarius nuo Aluštos. Senovėje kalno viršūnėje stovėjo tvirtovė, iš čia ir kilo pavadinimas („Kastel“ graikiškai tvirtovė, įtvirtinimas). Krymo legenda pasakoja apie čia įsiplieskusius įnirtingus mūšius dėl paskutinio imperatorienės Teodoros prieglobsčio.

Kalno papėdę riboja dideli, suapvalinti rieduliai, tarsi karoliai. Vietomis tarp riedulių yra įdomūs saulėje putojantys mineralai (kalcitas, piritas), gražios dūlančios figūros. Neatsitiktinai šios vietos jau seniai patraukė geologų ir geografų dėmesį.

Kastelio kalno pajūrio šlaitai yra padengti tankiais amžinai žaliuojančiais spyglių, cistų ir jazminų krūmais. O unikalios reliktinių augalų – smulkiavaisių braškių (labiausiai šiaurės rytų populiacija pasaulyje), kadagio, smulkialapio paparčio – buveinės padeda geriau suprasti kalnuotojo Krymo floros formavimosi istoriją. 1979 m. šalia buvo suformuotas Kastelio gamtos rezervatas, kuriame saugomi auga sulankstyti putinai, vaistažolės ...