Pochajevas Lavra
Šventasis Užsispyrimas Pochaev Lavra
Ukraina, Pochajevas
Pochaev Holy Assumption Lavra yra Ukrainos vakaruose, 70 km nuo Ternopilio miesto ir 24 km nuo Kremenec miesto. Lavra yra ant aukšto uolėto kalno, kurio aukštis daugiau nei 75 m. Kalną iš trijų pusių supa Novy Pochaev miestelis.
Pirmoji istorinė informacija apie Lavrą datuojama XIII amžiaus pradžioje, kai Batu Khanas užėmė Kijevą. Kijevo-Pečersko vienuoliai vyksta į Voluinę ieškodami pastogės ir randa ją ant uolėto kalno, apaugusio tankiu mišku, kur apsigyvena. Tada jiems pasirodė Dievo Motina, palikusi dešinės pėdos pėdsaką ant akmens, iš kurio pradėjo tekėti gydantis vanduo. Gandai apie šį reiškinį čia sutraukia vis daugiau krikščionių maldai, dalis jų lieka, tampa vienuoliais ir stato Švč.
1597 m. vienuolynas iš vietos dvarininkės Anos Goiskajos dovanų gavo reikšmingų žemės sklypų, dvarų ir brangiausio lobio - stebuklingo Dievo Motinos paveikslo. Ir prasideda nauja era ilgoje ir šlovingoje jos istorijoje. Lygiai šimtą metų gyvenęs Jobas Zhelezo tampa vienuolyno hegumenu. Jis buvo išmintingas žmogus, turintis neprilygstamą valią. Iš visur pas jį ateidavo žmonės išsigydyti nuo įvairių ligų (buvo garsus chiropraktikas). Jo pastangomis buvo atidaryta mokykla ir spaustuvė. 1649 metais pačioje kalno viršūnėje Švenčiausios Trejybės garbei buvo pastatyta bažnyčia su Mergelės pėda šventyklos viduryje – prieš tai pėdos pėdsakas po atviru dangumi išliko daugiau nei 400 metų. Tuo pat metu vienuolynas buvo aptvertas gynybine siena, pastatytos kitos šventyklos, vienuolių būstas, įvairūs buities statiniai.
Po šimto metų aštraus būdo grafas Nikolajus Potockis tris kartus nušovė savo kučerį, nes jo žirgai dėl kažko sunerimo, puolė ir apvertė vežimą. Tik kučeris spėjo pasukti ant kalno matomo vienuolyno kryptimi – ir... užsidegimas; pirmą, antrą ir trečią kartą. Įniršęs Potockis pažvelgia į savo pistoletą, kuris jo niekada nenuvylė, tada nukreipia žvilgsnį į kučerį, pusiau mirusį iš baimės, bet su kažkokia išganingos vilties kibirkštimi akyse, vis dar nukreipto į vienuolyno siluetą. . Šis stebuklas grafui padarė didelį įspūdį. Su atgailos ašaromis jis puola ant kelių prieš stebuklingą Pochajevo Dievo Motinos paveikslą ir žada nuo šiol savo gyvenimą pašvęsti vienuolynui ir rūpintis savo didybės ir šlovės didinimu. O jau 1771 m., senovinių bažnyčių vietoje, pagal architekto Gottfriedo Hoffmanno projektą vėlyvojo baroko stiliumi pradėjo statyti didingą trijų altorių katedrą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų garbei.
1833 metais vienuolynui suteiktas Lavros vardas. Pastatyti Šventieji vartai, varpinė, vyskupo namas, žvakių fabrikas, baltas ir rotušės viešbutis, vaistinė. 1906 m. pradėta statyti didelė senosios rusų stiliaus Trejybės katedra, kuri buvo nutapyta aštuntajame dešimtmetyje. Lauke yra Nikolajaus Rericho sukurta mozaikos piktograma. Prie įėjimo, ant Šventųjų vartų, Švenčiausioji Theotokos pavaizduota ugnies stulpe, nes ji pirmą kartą pasirodė ir paliko dešinės pėdos pėdsaką ant uolos, kuri po to pradėjo skleisti šventą gydomąjį vandenį. Ši šventovė saugoma Lavros Užmigimo bažnyčioje. Lankantys Lavrą geria ir pasiima vandenį, kuris gydo nuo psichikos ir kūno negalavimų. Šioje šventykloje, virš karališkųjų vartų, žvaigždės formos, spindinčioje brangakmeniais, kiot – Stebuklingoji Mergelės ikona – antroji didžioji Lavros šventovė. Švenčių dienomis nuleidžiama du kartus per dieną, darbo dienomis – vieną kartą. Netoliese yra Urvo bažnyčia, kurios sidabrinėje šventovėje guli nesugedusios Šv. Jobo relikvijos. Virš šventovės iškilęs balto itališko marmuro baldakimas. Žmonės ateina čia norėdami gauti palaiminimo.
