Rašytiniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas 1607 m. kaip Lenkijos tvirtovė Nestervar Bratslavo provincijoje. XVIII amžiaus antroje pusėje Tulčinas priklausė lenkų magnatams Potockiams. Stanislavo Felikso Potockio rūmai, suprojektuoti prancūzų architekto Lacroix, išliko iki šių dienų. Rūmai laikomi geriausiu klasicizmo pavyzdžiu Ukrainoje. Potockio laikais rūmai spindėjo prabanga ir puošnumu: auksavimas ir išskirtinis tinkas, prašmatnūs baldai, sienas puošia išskirtinio Rafaelio ir Rembrandto paveikslai (trys Tulchino paveikslai yra Paryžiaus Luvre). Olandų dizaineris Merckx kruopščiai apgalvojo kiekvienos salės interjero dizainą. Rūmuose šeimininkavo žymiausi to meto žmonės – čia vykę baliai savo organizavimu nenusileido geriausioms Europos šventėms.
Anglų sodininko Millerio aplink rūmų ansamblį išplanuotame parke reprezentavo ne tik vietinė augmenija, bet ir egzotiški medžiai bei krūmai, tvenkinių ir kanalų sistema. Alėjos buvo papuoštos paviljonais, fontanais ir skulptūromis. Kai kurie istorikai teigia, kad būtent šiuose rūmuose Stanislavas Potockis pirmą kartą pamatė savo būsimą žmoną Sofiją, kurios garbei vėliau Umane pastatys nuostabiai gražų parką.

Potockio laikais buvo pastatytas dominikonų vienuolynas (šiandien Kristaus Gimimo katedra), Ėmimo į dangų bažnyčia, ant bažnyčios atstatyta kapinių bažnyčia. Stanislovo, mažieji rūmai, kuriuose 1796–1797 m. gyveno puikus vadas A.V. Suvorovas. Pecheros kaime – viename vaizdingiausių Tulčino regiono kampelių – pastatyta medinė Mergelės Gimimo bažnyčia, čia taip pat yra Potockio mauzoliejus-bažnyčia, suprojektuota ukrainiečių architekto V.V. Gorodetskis.
Paminklas A.V. Suvorovas

1796–1797 metais Tulčine buvo A.V. būstinė. Suvorovas.
Čia didysis vadas parašė garsųjį veikalą „Pergalės mokslas“. Miesto apylinkėse iki šiol išlikę molinių pastatų liekanos, kuriuose mokė karius, iškasė šulinius ir įrengė Suvorovo kariai.