Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas seniausių architektūros paminklų Lvove.

Ji yra Stary Rynok aikštėje, 3. Pagal vieną versiją, šventyklą 1250 arba 1270 metais pastatė princas Levas Danilovičius savo žmonai Konstancijai, Vengrijos karaliaus Belos IV dukrai. Archyviniais duomenimis, bažnyčia atsirado ne anksčiau kaip XIV amžiaus viduryje. Tyrimai atskleidė po tinko sluoksniais gotikinį, vadinamąjį kryžminį mūrą, būdingą XIV-XV a. Kurį laiką bažnyčia priklausė dominikonų vienuolių katalikų ordinui, vėliau – armėnams unitams.

Iš pradžių bažnyčia buvo vienanavė, 6 x 8 metrų su briaunuota apside. Pastato architektūrą keitė daugybė rekonstrukcijų. XVII-XVIII a. prie jo buvo įrengtos šoninės koplyčios, suteikusios planui kryžiaus formą. 1800 m. kilo gaisras, o iki 1836 m. šventykla buvo tuščia. 1887 m. buvo atlikta nauja restauracija, o architektas Julianas Zakharevičius suteikė šventyklai neoromaninį stilių. Kiemas aptvertas mūrine tvora su trijų arkų varpine.
Jono Krikštytojo bažnyčioje dabar įsikūręs Lvovo senovinių paminklų muziejus (Lvovo dailės galerijos filialas). Sprendimas jį sukurti buvo priimtas remiantis archeologiniais tyrimais, kurių metu paaiškėjo, kad slavų gyvenvietė šioje vietoje egzistavo dar gerokai iki Lvovo įkūrimo. Muziejaus ekspozicijoje pristatomi archeologiniai radiniai, vaizduojamojo meno pavyzdžiai, bažnytinės relikvijos ir istoriniai dokumentai, leidžiantys suprasti Lvovo kūrimo ir formavimosi kultūrą, amatus ir gyventojų gyvenimą. Vertingiausias muziejaus eksponatas – XIV amžiaus vidurio ikona „Lvovo Dievo Motina“.