Vienintelis kultinis pastatas Kijeve, pastatytas gotikiniu stiliumi. Statybos prasidė jo 1899 m. Baž nyč ią pagal SV Valovskio projektą pastatė Kijevo architektas Vladyslavas Horodetskis. Savo iš vaizda jis primena garsią ją Vienos Votiv Kirche.
Statant baž nyč ią architektui teko pasitelkti novatoriaus talentą . Gruntai, kuriuose buvo pastatyta baž nyč ia, pasirodė drė gni, o jų tvirtinimui pamatuose buvo sumontuotos Kijevo inž inieriaus AE Strausso sugalvotos betoninė s kimš tos konstrukcijos. Tada š is metodas buvo naudojamas pirmą kartą , po kurio jis tapo plač iai naudojamas Europoje. Statybininkai neatsisakė naudoti betoną ir gelž betonį.
Betonas buvo naudojamas ir dirbtiniam akmeniui apdirbti bei kurti, o gerai į siž iū rė jus pastato plyš iuose galima pamatyti driež us. Beje, skulptū ros darytos Elio Salos studijoje.
Visa š i „š ventoji trejybė “ – Gorodetskis, Strutis, Sala – vė liau sukurs dekadentiš ko stiliaus š edevrą – Kijevo chimerų namus.
Š ventykla buvo pastatyta 10 metų iš asmenų aukos. Galutiniame variante, kurį matome š iandien, baž nyč ioje yra plano kryž iaus formos bazilika, du bokš tai pagrindiniame, vakarinis, fasadinis, maž esnis, treč iasis – paraš as – bokš telis virš kryž iaus su varpu. Pagrindinis kompozicinis dė mesys sutelktas į vakarinį fasadą – trys portalai, didž iulis vitraž as apvalus rož inis langas, virš kurio iš kyla trikampis frontonas. O až ū rinių strė lių š onuose į dangų verž ė si bokš tai.
1936 metais bolš evikų valdž ia už darė Š v. Mikalojaus baž nyč ią , nuo tada pastatas buvo naudojamas kaip ū kinė patalpa. 1978 metais Ukrainos TSR Ministrų Tarybos į sakymu baž nyč ios pastatas atiteko Vargonų muzikos namams. Tam Č ekoslovakijoje buvo už sakytas į monė s „Rieger-Kloss“ korpusas.
1981 m. baž nyč ioje buvo baigtas restauravimas ir tais pač iais metais atidaryta koncertų salė.
Š iuo metu Š v. Mikalojaus baž nyč ia yra padalinta į Ukrainos nacionalinius vargonų ir kamerinė s muzikos namus kaip koncertų vietą ir Ukrainos Romos katalikų baž nyč ios Š v.
Statant baž nyč ią architektui teko pasitelkti novatoriaus talentą . Gruntai, kuriuose buvo pastatyta baž nyč ia, pasirodė drė gni, o jų tvirtinimui pamatuose buvo sumontuotos Kijevo inž inieriaus AE Strausso sugalvotos betoninė s kimš tos konstrukcijos. Tada š is metodas buvo naudojamas pirmą kartą , po kurio jis tapo plač iai naudojamas Europoje. Statybininkai neatsisakė naudoti betoną ir gelž betonį.
Betonas buvo naudojamas ir dirbtiniam akmeniui apdirbti bei kurti, o gerai į siž iū rė jus pastato plyš iuose galima pamatyti driež us. Beje, skulptū ros darytos Elio Salos studijoje.
Visa š i „š ventoji trejybė “ – Gorodetskis, Strutis, Sala – vė liau sukurs dekadentiš ko stiliaus š edevrą – Kijevo chimerų namus.
Š ventykla buvo pastatyta 10 metų iš asmenų aukos. Galutiniame variante, kurį matome š iandien, baž nyč ioje yra plano kryž iaus formos bazilika, du bokš tai pagrindiniame, vakarinis, fasadinis, maž esnis, treč iasis – paraš as – bokš telis virš kryž iaus su varpu. Pagrindinis kompozicinis dė mesys sutelktas į vakarinį fasadą – trys portalai, didž iulis vitraž as apvalus rož inis langas, virš kurio iš kyla trikampis frontonas. O až ū rinių strė lių š onuose į dangų verž ė si bokš tai.
1936 metais bolš evikų valdž ia už darė Š v. Mikalojaus baž nyč ią , nuo tada pastatas buvo naudojamas kaip ū kinė patalpa. 1978 metais Ukrainos TSR Ministrų Tarybos į sakymu baž nyč ios pastatas atiteko Vargonų muzikos namams. Tam Č ekoslovakijoje buvo už sakytas į monė s „Rieger-Kloss“ korpusas.
1981 m. baž nyč ioje buvo baigtas restauravimas ir tais pač iais metais atidaryta koncertų salė.
Š iuo metu Š v. Mikalojaus baž nyč ia yra padalinta į Ukrainos nacionalinius vargonų ir kamerinė s muzikos namus kaip koncertų vietą ir Ukrainos Romos katalikų baž nyč ios Š v.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (4)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
