Vienuolių ordinas, sukurtas siekiant iš laisvinti krikš č ionių sielas iš islamo nelaisvė s antrojo tū kstantmeč io auš roje, ir po š imtmeč ių po kryž iaus vė liava saugojo pasaulio interesus, kai pirmą kartą pateko į parlamentą su sugriautomis musulmonų armijomis ir miestais. savo Dievui malonią misiją . 1699 m. pirmieji trinitorių vienuoliai atvyko į Kamenecą , kurį pagal Karlovi Varų taikos sutarties są lygas paliko Turkijos kariuomenė kartu su Ž eč pospolitos priė mimo komitetu, kad į vykdytų savo į ž adus iš saugoti ir ginti katalikų gyventojų teises.
Iš pradž ių elgetaujanč iam ordinui, veikusiam š ū kiu „Š lovė Trejybei, belaisviams – laisvė “, komisarai į teikė osmanų laikais š alia Liadskio vartų pastatytą meč etę , kurios pastatas buvo smarkiai nukentė ję s nuo potvynių . ir netoli Smotrycho salpos. než adė jo jai taikaus egzistavimo ateityje. Taigi netrukus trinitoriai paliko savo nesvetingą prieglobstį ir pasirinko jaukią dvarą plokš č iakalnio virš uje prie Pilies tilto, kurį vienas iš brolių , vardu Mykolas, paveldė jo prieš trejus metus (1696 m. ) iš Kameneco miestieč io Chotsimirskio.
Tik per iš maldą gyvavusio ir savo gerus darbus daranč io ordino vaidmuo ką tik iš turkų jungo iš sivadavusiame mieste buvo toks didelis, kad 1712 metais už surinktas lė š as buvo pastatyta medinė baž nyč ia, o pastatai tapo prieglobsč iu. vienuoliš ka brolija.
O 1750 metais už aukas buvo pradė tas stambus trinitorių mū rinio vienuolyno komplekso statybos, kuris buvo baigtas 1765 m. , kai vyskupas Krasinskis 1780 m. perdavė vienuolyno gyvenamuosius ir ū kinius pastatus bei paš ventino baž nyč ią Gyvosios Trejybė s garbei. .
XVIII amž iaus pabaigoje Podiljoje susikū rus Rusijos imperijai, Trinitorių vienuolyno, kaip vieno skurdž iausių ir maž iausių Kamianec-Podilskyje, egzistavimas baigė si logiš kai – 1842 m. jis buvo už darytas, o jo pastatai pritaikyti Valstybė s turto rū mai. Vė liau (XIX a. pabaigoje) buvusį vienuolyno stogą dalinosi apskrities policijos departamentas, Podolsko gubernijos skyriaus archyvas ir miesto ugniagesių komanda.
Trejybė s baž nyč ia tuo pat metu toliau vykdė savo aukš tą dvasinę misiją , patyrusi rekonstrukciją , kurios metu jos interjeras neatpaž į stamai pasikeitė po talentingu I. Pagtl teptuku. Antrasis audringo XX amž iaus deš imtmetis buvo paž ymė tas Katalikų baž nyč iai, taip pat begalei kitų visų konfesijų ir konfesijų tikė jimo tvirtovių naujoje SSRS vardu pavadintoje š alyje, už marš ties eros pradž ia - ) per kovų Antrojo pasaulinio karo metu pastate buvo Chmelnickio srities regioninis valstybinis archyvas.
Tik 1977 m. , pagaliau, š alia pagrindinių senų jų Kameneco vartų esanč ios baž nyč ios kultū rinę ir istorinę vertę į vertino valstybė , kai prasidė jo plataus masto pastato rekonstrukcija, kuri, be kita ko, neturė jo į takos ir jo interjerui. Remonto ir restauravimo darbai buvo baigti 1984 m.
Naujų jų laikų (Ukrainos nepriklausomybė s) auš roje, panaikinus oficialų religijos draudimą , Š ventoji Dvasia grį ž o ant buvusios Trejybė s baž nyč ios sienų su graikų katalikų bendruomenė s nariais, kurie religines pamaldas baž nyč ioje pradė jo 1992 m. Š i restauruota baž nyč ia dabar pavadinta Š v. Juozapato vardu.
Barokinis perlas vienoje iš pagrindinių senų jų Kamianets-Podilskyi aikš č ių yra vienanavė mū rinė baž nyč ia po pusapvaliais skliautais ant klojinių su varpine, susidedanti iš trijų pilonų , sujungtų arkinė mis arkomis ant aukš to postamento.
Iš orę paprastą ir kartu iš skirtinę buvusios Kamianets trinitorių baž nyč ios puoš meną sudaro Toskanos ordino piliastrai, ant kurių stovi frontonas su dekoratyvinė mis skulptū romis ir vazomis bei dviejų pakopų laiptai, vedantys į pagrindinį į ė jimą . š ventieji.
Iš pradž ių elgetaujanč iam ordinui, veikusiam š ū kiu „Š lovė Trejybei, belaisviams – laisvė “, komisarai į teikė osmanų laikais š alia Liadskio vartų pastatytą meč etę , kurios pastatas buvo smarkiai nukentė ję s nuo potvynių . ir netoli Smotrycho salpos. než adė jo jai taikaus egzistavimo ateityje. Taigi netrukus trinitoriai paliko savo nesvetingą prieglobstį ir pasirinko jaukią dvarą plokš č iakalnio virš uje prie Pilies tilto, kurį vienas iš brolių , vardu Mykolas, paveldė jo prieš trejus metus (1696 m. ) iš Kameneco miestieč io Chotsimirskio.
Tik per iš maldą gyvavusio ir savo gerus darbus daranč io ordino vaidmuo ką tik iš turkų jungo iš sivadavusiame mieste buvo toks didelis, kad 1712 metais už surinktas lė š as buvo pastatyta medinė baž nyč ia, o pastatai tapo prieglobsč iu. vienuoliš ka brolija.
O 1750 metais už aukas buvo pradė tas stambus trinitorių mū rinio vienuolyno komplekso statybos, kuris buvo baigtas 1765 m. , kai vyskupas Krasinskis 1780 m. perdavė vienuolyno gyvenamuosius ir ū kinius pastatus bei paš ventino baž nyč ią Gyvosios Trejybė s garbei. .
XVIII amž iaus pabaigoje Podiljoje susikū rus Rusijos imperijai, Trinitorių vienuolyno, kaip vieno skurdž iausių ir maž iausių Kamianec-Podilskyje, egzistavimas baigė si logiš kai – 1842 m. jis buvo už darytas, o jo pastatai pritaikyti Valstybė s turto rū mai. Vė liau (XIX a. pabaigoje) buvusį vienuolyno stogą dalinosi apskrities policijos departamentas, Podolsko gubernijos skyriaus archyvas ir miesto ugniagesių komanda.
Trejybė s baž nyč ia tuo pat metu toliau vykdė savo aukš tą dvasinę misiją , patyrusi rekonstrukciją , kurios metu jos interjeras neatpaž į stamai pasikeitė po talentingu I. Pagtl teptuku. Antrasis audringo XX amž iaus deš imtmetis buvo paž ymė tas Katalikų baž nyč iai, taip pat begalei kitų visų konfesijų ir konfesijų tikė jimo tvirtovių naujoje SSRS vardu pavadintoje š alyje, už marš ties eros pradž ia - ) per kovų Antrojo pasaulinio karo metu pastate buvo Chmelnickio srities regioninis valstybinis archyvas.
Tik 1977 m. , pagaliau, š alia pagrindinių senų jų Kameneco vartų esanč ios baž nyč ios kultū rinę ir istorinę vertę į vertino valstybė , kai prasidė jo plataus masto pastato rekonstrukcija, kuri, be kita ko, neturė jo į takos ir jo interjerui. Remonto ir restauravimo darbai buvo baigti 1984 m.
Naujų jų laikų (Ukrainos nepriklausomybė s) auš roje, panaikinus oficialų religijos draudimą , Š ventoji Dvasia grį ž o ant buvusios Trejybė s baž nyč ios sienų su graikų katalikų bendruomenė s nariais, kurie religines pamaldas baž nyč ioje pradė jo 1992 m. Š i restauruota baž nyč ia dabar pavadinta Š v. Juozapato vardu.
Barokinis perlas vienoje iš pagrindinių senų jų Kamianets-Podilskyi aikš č ių yra vienanavė mū rinė baž nyč ia po pusapvaliais skliautais ant klojinių su varpine, susidedanti iš trijų pilonų , sujungtų arkinė mis arkomis ant aukš to postamento.
Iš orę paprastą ir kartu iš skirtinę buvusios Kamianets trinitorių baž nyč ios puoš meną sudaro Toskanos ordino piliastrai, ant kurių stovi frontonas su dekoratyvinė mis skulptū romis ir vazomis bei dviejų pakopų laiptai, vedantys į pagrindinį į ė jimą . š ventieji.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
