Mikalojaus armė nų baž nyč ia, armė nų Š v. Mikalojaus baž nyč ia – dingę s armė nų krikš č ioniš kos sakralinė s architektū ros paminklas, esantis Armė nijos Kamianets-Podilskyi rajone, Armė nijos gatvė je. Suformavo vientisą pastatų kompleksą , apjuostą siena, su varpine ir sandė liais.
Iki 1790 m. vasario 3 d. ji veikė kaip katedra, pagrindinis Kameneco armė nų bendruomenė s religinis, kultū rinis, socialinis ir organizacinis centras. 1930-aisiais sunaikintas komunistų.
Greič iausiai š ventovę.1495 m. pastatė armė nai, atvykę į Kamjanecą.1380-aisiais. Iš pradž ių jis buvo medinis. XV amž iaus pabaigoje Kamiankoje buvo 4 armė nų baž nyč ios: Š venč iausiosios Mergelė s Ė mimo į dangų baž nyč ia, Mikalojaus Stebukladario baž nyč ia, Š v. Stepono baž nyč ia, Mergelė s Apreiš kimo baž nyč ia. - katedra.
Naujai pastatyta Š v. Mikalojaus Stebuklininko baž nyč ia, penktoji iš eilė s, iš kart perė mė katedros funkcijas, todė l ji tapo Kameneco armė nų pasaulietinio ir religinio gyvenimo centru. Baž nyč ia saugojo archyvus, į skaitant karališ ką sias privilegijas, bendruomenė s antspaudą ir vė liavą.
1602 m. gaisras nusiaubė centrinę miesto dalį , į skaitant Š v. Mikalojaus Stebukladario baž nyč ią . Po gaisro armė nų bendruomenė skubiai pradė jo atstatyti š ventyklą . Prieangis buvo praplatintas ir pastatyta akmeninė siena. 1603 metais teisė jas Mikhno sumokė jo už vienos baž nyč ios pirties, kuri buvo padengta „auksu“, rekonstrukciją . 1607 m. balandž io 25 d. 25 geradariai (brolijos nariai) į sakė baž nyč ioje pagaminti varpą . Tuo metu baž nyč ioje gausu baž nytinių reikmenų , perlais ir brangakmeniais puoš tos Š venč iausiosios Mergelė s ir Jė zaus Kristaus ikonų karū nos. Mikalojaus baž nyč ioje 1612 m.
1613 m. pagrindinis altorius buvo papuoš tas naujomis meistro Sharimo tapytomis Kristaus darbų ikonomis. 1614 m. pabaigoje skliautas buvo nubalintas, o prieš ais jį pastatytas akmeninis aukuras. Tais pač iais metais armė nas viitas Lukaš as baž nyč iai padovanojo naują sidabrinę ž vakidę . 1672 m. , turkams š turmuojant miestą , š ventykla buvo beveik visiš kai sunaikinta. Atstatymo darbai pradė ti 1756 metais armė nų bendruomenė s lė š omis. 1767 m. darbai buvo baigti. 1791 m. birž elio 27 d. baž nyč ią konsekravo Armė nijos Lvovo arkivyskupas Tumanovič ius.
1790 m. vasario 3 d. buvo panaikinta Kameneco armė nų savivalda. Armė nijos katedra perkelta į parapinė s baž nyč ios statusą . 1891 metais rusai iš Š v. Mikalojaus baž nyč ios iš vež ė unikalią armė nų rankraš č ių biblioteką iš XVI–XVII a. Tarp jų buvo ir Tarno tarnas totorių kalba 1349 m. , dovanotas baž nyč iai.
Po 1917–1921 m. Iš vadavimo karo pralaimė jimo baž nyč ia buvo už daryta komunistų.
1922 metais iš Š v. Mikalojaus baž nyč ios buvo rekvizuota 60 kg sidabrinių baž nytinių reikmenų . Kunigai sugebė jo paslė pti vertingiausius daiktus, už kuriuos GPU juos suė mė kaip „alkanų jų prieš us“. 1930-aisiais š ventovė buvo susprogdinta.
1972 metais pradė ti archeologiniai ir architektū riniai Armė nijos katedros architektū rinio komplekso tyrimai. 1973 metais jose dalyvavo armė nų tyrinė tojas Vartanas Grigorianas. Stacionarius archeologinius tyrimus 1989–1996 m. atliko Kamjaneco-Podilskio valstybinis pedagoginis universitetas, vadovaujamas Nikolajaus Petrovo. Vė liau buvo iš saugoti š ventyklos pamatai.
1985 metais po pirmosios pakopos aukš to akmeniniu grindiniu 1.8 metro gylyje buvo aptiktas lobis. Į lobį pateko vertingiausi baž nyč ios reikmenys, kunigų paslė pti 1922 m. Rastų daiktų są raš e buvo 448 prekė s.
Į domiausi radiniai – 1581 m. armė niš ku tekstu papuoš tas baž nyč ios dubens pagrindas. Kai kuriuos lobio daiktus dabar galima pamatyti Kamyanets-Podilsky valstybinio istorijos muziejaus-rezervato ekspozicijoje.
2005 m. už armė nų bendruomenė s ir armė nų baž nyč ios gyventojų aukas buvo pastatytas modernus Armeno Chač atriano chač karas tragiš kam armė nų istorijos puslapiui – armė nų genocidui Turkijoje 1915 m. atminti. sukū rę s bandė atkurti meninius senovė s armė nų chač karų bruož us, ypač jų archajiš ką modelį , rastą kasinė jant Ani - senovė s armė nų sostinė s X amž iuje - griuvė sius, ir tuo pač iu suteikti naują , š iuolaikiš ką skambesį . tradicinė memorialo forma.
Ant pjedestalo sumontuota stela su montavimo data ir už raš u armė nų ir ukrainieč ių kalbomis.
Centrinę stelos dalį už ima skydas, kurio fonas yra š achmatų lentos pavidalu. Š iame fone aiš kiai iš ryš kintas lotyniš ko tipo kryž ius, kurio rankų galai iš siš akoja ir baigiasi pintais mazgais. Kryž iaus vidurys už pildytas až ū riniu raš tu. Iš apatinio galo iš dygsta ū gliai ir kryž elį dengia puodelio formos puspalmetė s. Po kryž iumi – akanto lapų formos rozetė pintu kontū ru ir į daru bei už raš u armė nų kalba. Skydą juosia až ū riniai pinti ornamentai, gė lių ir lapų atvaizdai.
Stepano varpinė , taip pat armė nų varpinė ir Š v. Stepano koplyč ia – XV-XVI amž ių varpinė , esanti armė nų kvartale Kamianets-Podilskyi. Tai buvo armė nų Š v. Nikolajus (XV a. ), kuris iki š ių dienų neiš liko.
Kurį laiką varpinė je stovė jo legendinė armė nų Dievo Motinos ikona, labai gerbiama katalikų , stač iatikių ir armė nų baž nyč ios pasekė jų.
Varpinė gavo savo pavadinimą Kamiankoje buvusiai Š v. Stepano baž nyč iai atminti. Tiksli varpinė s pastatymo data než inoma. Tač iau statyba buvo baigta iki 1565 m. , nes š iais metais mirė statybininkas Grigoris, turtingo armė no Katineco Zatiko sū nus.
Turkijos okupacijos metais kartu su baž nyč ia buvo apgadinta varpinė , pavogti jos varpai. Turkams pasitraukus, miestui buvo grą ž inta armė nų Dievo Motinos ikona. Mikalojaus ir Apreiš kimo armė nų baž nyč ios buvo apleistos bū klė s, todė l 1700 metų geguž ė s 22 dieną ikona buvo į rengta Š v. Stepono koplyč ioje, kuri greitai buvo pastatyta Š v. Nikolajus.
XIX amž iuje varpinė je buvo du varpai: maž esnis 1701 m. ir didesnis 1722 m.
Per Pirmą jį ir Antrą jį pasaulinius karus varpinė buvo smarkiai apgadinta. 1958 metais Ukrainos TSR senienų apsaugos komitetas varpinę atkū rė ir paskelbė valstybė s saugomu paminklu.
1978 m. jį tyrinė jo Kijevo specialistai. Remiantis tyrimų rezultatais pirmame varpinė s aukš te, rytinė se ir š iaurinė se bei iš dalies vakarinė se sienose rasta ochros ir raudonos spalvos paveikslų liekanų . Pagal charakterį ir stilių š is paveikslas priklauso ne vė lesniam nei XVIII amž iaus laikotarpiui. Pasak ekspertų , varpinė yra vienas į domiausių armė nų miesto paminklų , kuriame sė kmingai derinamos į vairios architektū rinė s technikos ir aukš to lygio meninis į kū nijimas.
2005 m. ž emė , kurioje yra Š v. Mikalojaus baž nyč ios griuvė siai ir Š v. Stepano varpinė , buvo perduota miesto armė nų bendruomenei.
2014 metais Kijevo patriarchato Ukrainos ortodoksų baž nyč ia po restauracijos oficialiai perdavė Ukrainos armė nams Š v. Mikalojaus baž nyč ios griuvė sius ir Stepono varpinę.
Stepono varpinė stovė jo atskirai nuo Š v. Mikalojaus baž nyč ios. Kartu su baž nyč ios poreikiais varpinė atliko ir gynybines funkcijas – buvo pastatyta kaip mū š io bokš tas. Varpinė – penkių aukš tų mū rinis pastatas su smailiu piramidiniu stogu, kurio keturiuose kampuose – nedideli bokš teliai. Kiekvienas iš bokš tų turi dvi spragas.
Iki 1790 m. vasario 3 d. ji veikė kaip katedra, pagrindinis Kameneco armė nų bendruomenė s religinis, kultū rinis, socialinis ir organizacinis centras. 1930-aisiais sunaikintas komunistų.
Greič iausiai š ventovę.1495 m. pastatė armė nai, atvykę į Kamjanecą.1380-aisiais. Iš pradž ių jis buvo medinis. XV amž iaus pabaigoje Kamiankoje buvo 4 armė nų baž nyč ios: Š venč iausiosios Mergelė s Ė mimo į dangų baž nyč ia, Mikalojaus Stebukladario baž nyč ia, Š v. Stepono baž nyč ia, Mergelė s Apreiš kimo baž nyč ia. - katedra.
Naujai pastatyta Š v. Mikalojaus Stebuklininko baž nyč ia, penktoji iš eilė s, iš kart perė mė katedros funkcijas, todė l ji tapo Kameneco armė nų pasaulietinio ir religinio gyvenimo centru. Baž nyč ia saugojo archyvus, į skaitant karališ ką sias privilegijas, bendruomenė s antspaudą ir vė liavą.
1602 m. gaisras nusiaubė centrinę miesto dalį , į skaitant Š v. Mikalojaus Stebukladario baž nyč ią . Po gaisro armė nų bendruomenė skubiai pradė jo atstatyti š ventyklą . Prieangis buvo praplatintas ir pastatyta akmeninė siena. 1603 metais teisė jas Mikhno sumokė jo už vienos baž nyč ios pirties, kuri buvo padengta „auksu“, rekonstrukciją . 1607 m. balandž io 25 d. 25 geradariai (brolijos nariai) į sakė baž nyč ioje pagaminti varpą . Tuo metu baž nyč ioje gausu baž nytinių reikmenų , perlais ir brangakmeniais puoš tos Š venč iausiosios Mergelė s ir Jė zaus Kristaus ikonų karū nos. Mikalojaus baž nyč ioje 1612 m.
1613 m. pagrindinis altorius buvo papuoš tas naujomis meistro Sharimo tapytomis Kristaus darbų ikonomis. 1614 m. pabaigoje skliautas buvo nubalintas, o prieš ais jį pastatytas akmeninis aukuras. Tais pač iais metais armė nas viitas Lukaš as baž nyč iai padovanojo naują sidabrinę ž vakidę . 1672 m. , turkams š turmuojant miestą , š ventykla buvo beveik visiš kai sunaikinta. Atstatymo darbai pradė ti 1756 metais armė nų bendruomenė s lė š omis. 1767 m. darbai buvo baigti. 1791 m. birž elio 27 d. baž nyč ią konsekravo Armė nijos Lvovo arkivyskupas Tumanovič ius.
1790 m. vasario 3 d. buvo panaikinta Kameneco armė nų savivalda. Armė nijos katedra perkelta į parapinė s baž nyč ios statusą . 1891 metais rusai iš Š v. Mikalojaus baž nyč ios iš vež ė unikalią armė nų rankraš č ių biblioteką iš XVI–XVII a. Tarp jų buvo ir Tarno tarnas totorių kalba 1349 m. , dovanotas baž nyč iai.
Po 1917–1921 m. Iš vadavimo karo pralaimė jimo baž nyč ia buvo už daryta komunistų.
1922 metais iš Š v. Mikalojaus baž nyč ios buvo rekvizuota 60 kg sidabrinių baž nytinių reikmenų . Kunigai sugebė jo paslė pti vertingiausius daiktus, už kuriuos GPU juos suė mė kaip „alkanų jų prieš us“. 1930-aisiais š ventovė buvo susprogdinta.
1972 metais pradė ti archeologiniai ir architektū riniai Armė nijos katedros architektū rinio komplekso tyrimai. 1973 metais jose dalyvavo armė nų tyrinė tojas Vartanas Grigorianas. Stacionarius archeologinius tyrimus 1989–1996 m. atliko Kamjaneco-Podilskio valstybinis pedagoginis universitetas, vadovaujamas Nikolajaus Petrovo. Vė liau buvo iš saugoti š ventyklos pamatai.
1985 metais po pirmosios pakopos aukš to akmeniniu grindiniu 1.8 metro gylyje buvo aptiktas lobis. Į lobį pateko vertingiausi baž nyč ios reikmenys, kunigų paslė pti 1922 m. Rastų daiktų są raš e buvo 448 prekė s.
Į domiausi radiniai – 1581 m. armė niš ku tekstu papuoš tas baž nyč ios dubens pagrindas. Kai kuriuos lobio daiktus dabar galima pamatyti Kamyanets-Podilsky valstybinio istorijos muziejaus-rezervato ekspozicijoje.
2005 m. už armė nų bendruomenė s ir armė nų baž nyč ios gyventojų aukas buvo pastatytas modernus Armeno Chač atriano chač karas tragiš kam armė nų istorijos puslapiui – armė nų genocidui Turkijoje 1915 m. atminti. sukū rę s bandė atkurti meninius senovė s armė nų chač karų bruož us, ypač jų archajiš ką modelį , rastą kasinė jant Ani - senovė s armė nų sostinė s X amž iuje - griuvė sius, ir tuo pač iu suteikti naują , š iuolaikiš ką skambesį . tradicinė memorialo forma.
Ant pjedestalo sumontuota stela su montavimo data ir už raš u armė nų ir ukrainieč ių kalbomis.
Centrinę stelos dalį už ima skydas, kurio fonas yra š achmatų lentos pavidalu. Š iame fone aiš kiai iš ryš kintas lotyniš ko tipo kryž ius, kurio rankų galai iš siš akoja ir baigiasi pintais mazgais. Kryž iaus vidurys už pildytas až ū riniu raš tu. Iš apatinio galo iš dygsta ū gliai ir kryž elį dengia puodelio formos puspalmetė s. Po kryž iumi – akanto lapų formos rozetė pintu kontū ru ir į daru bei už raš u armė nų kalba. Skydą juosia až ū riniai pinti ornamentai, gė lių ir lapų atvaizdai.
Stepano varpinė , taip pat armė nų varpinė ir Š v. Stepano koplyč ia – XV-XVI amž ių varpinė , esanti armė nų kvartale Kamianets-Podilskyi. Tai buvo armė nų Š v. Nikolajus (XV a. ), kuris iki š ių dienų neiš liko.
Kurį laiką varpinė je stovė jo legendinė armė nų Dievo Motinos ikona, labai gerbiama katalikų , stač iatikių ir armė nų baž nyč ios pasekė jų.
Varpinė gavo savo pavadinimą Kamiankoje buvusiai Š v. Stepano baž nyč iai atminti. Tiksli varpinė s pastatymo data než inoma. Tač iau statyba buvo baigta iki 1565 m. , nes š iais metais mirė statybininkas Grigoris, turtingo armė no Katineco Zatiko sū nus.
Turkijos okupacijos metais kartu su baž nyč ia buvo apgadinta varpinė , pavogti jos varpai. Turkams pasitraukus, miestui buvo grą ž inta armė nų Dievo Motinos ikona. Mikalojaus ir Apreiš kimo armė nų baž nyč ios buvo apleistos bū klė s, todė l 1700 metų geguž ė s 22 dieną ikona buvo į rengta Š v. Stepono koplyč ioje, kuri greitai buvo pastatyta Š v. Nikolajus.
XIX amž iuje varpinė je buvo du varpai: maž esnis 1701 m. ir didesnis 1722 m.
Per Pirmą jį ir Antrą jį pasaulinius karus varpinė buvo smarkiai apgadinta. 1958 metais Ukrainos TSR senienų apsaugos komitetas varpinę atkū rė ir paskelbė valstybė s saugomu paminklu.
1978 m. jį tyrinė jo Kijevo specialistai. Remiantis tyrimų rezultatais pirmame varpinė s aukš te, rytinė se ir š iaurinė se bei iš dalies vakarinė se sienose rasta ochros ir raudonos spalvos paveikslų liekanų . Pagal charakterį ir stilių š is paveikslas priklauso ne vė lesniam nei XVIII amž iaus laikotarpiui. Pasak ekspertų , varpinė yra vienas į domiausių armė nų miesto paminklų , kuriame sė kmingai derinamos į vairios architektū rinė s technikos ir aukš to lygio meninis į kū nijimas.
2005 m. ž emė , kurioje yra Š v. Mikalojaus baž nyč ios griuvė siai ir Š v. Stepano varpinė , buvo perduota miesto armė nų bendruomenei.
2014 metais Kijevo patriarchato Ukrainos ortodoksų baž nyč ia po restauracijos oficialiai perdavė Ukrainos armė nams Š v. Mikalojaus baž nyč ios griuvė sius ir Stepono varpinę.
Stepono varpinė stovė jo atskirai nuo Š v. Mikalojaus baž nyč ios. Kartu su baž nyč ios poreikiais varpinė atliko ir gynybines funkcijas – buvo pastatyta kaip mū š io bokš tas. Varpinė – penkių aukš tų mū rinis pastatas su smailiu piramidiniu stogu, kurio keturiuose kampuose – nedideli bokš teliai. Kiekvienas iš bokš tų turi dvi spragas.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
