Nusprendė me eiti tiesiai į kalnus – pasiž iū rė ti į Dovbush uolas. Tiems, kurie než ino, Oleksa Dovbush yra populiarus XVIII amž iaus Karpatų herojus. Pats kalnų ansamblis susideda iš kelių uolų , kurias iš vienos pusė s galima aplenkti patogiu plač iu keliu ir tarp jų pasiekti centrinę lygumą arba eiti siauru, nepatogiu ir gana pavojingu keliu per uolas. Liaudyje sklando legenda, kuri š į kelią vadina „skaistykla“: neva š iuo keliu ė ję s ir į lygumą atė ję s ž mogus yra apvalytas nuo visų nuodė mių . Atrodytų , kad ypatinga, bet kai kur atstumas tarp uolų siekia vos 20-30 centimetrų ! Jausmai prieš taringi ir neapsakomi: urvas tarp uolų vis tamsė ja, š ikš nosparnių sparnų girgž desys ir oš imas, varvanč io vandens aidas – atrodo, kad iš eities nė ra!
Kurį laiką judi prieblandoje, susispausdamas tuos 30 centimetrų ir pradedi galvoti, kad metas sulieknė ti ir daryti pač iam, duoda mintyse paž adus nueiti į sporto salę...Na, vaikai turi maž iau nuodė mių , todė l greitai nuslydo toliau. takas. Kai prieš ais tave pasirodo plonas kaip voratinklis š viesos spindulys, tada TIKRAI supranti, kas yra „š viesa tunelio gale“. Š tai jie: brangus pavirš ius, oro gū sis, saulė s š viesa! Jū s pradedate vertinti tai, ką laikote savaime suprantamu dalyku. Alisa ir Margo, bū dami virš uje, su nuoš irdž iu nustebimu pasakė : „Mama, mes turime tikrų nuotykių , kaip Daš a iš animacinio filmo (animacinis filmas „Kelio ieš kotoja“ ar Dora tyrinė tojas)“. Virš uje mus pasitiko visas uolų urvų ansamblis, tač iau mū sų dė mesį patraukė pasakiš ka ir neį prasta uola: gerai į siž iū rė jus matosi liū to vaizdas. Pasak liaudies legendos, š is liū tas saugo č ia palaidotus lobius, kurių dar niekas nerado.
Taip pat yra laiptai, kuriais galite už lipti ant š io liū to „mantelio“ – ir mė gautis nuostabiais Karpatų vaizdais. Ten, virš uje, yra Linkė jimų akmuo, kurį galima liesti ir iš sakyti brangų norą.
Toli, Karpatų bukų bangose,
Ten gyveno Ukrainos nacionalinis herojus.
Ir vargš ai ž monė s, po slegiamu jungu
Ar jis gynė , ar vadovavo kariuomenei? m.
Oleksa yra Dovbushas - liaudies herojus!
Kas davė ž monė ms maistą , ramybę ? ir.
Turtai iš valdovų , kurie atė mė,
Jis paslė pė juos visus uoloje su Levu.
Ir liū tas - nemirtingasis juos saugojo,
Nors mū sų herojus juos iš platino ž monė ms.
Ir vis dar tas liū tas, stovintis ant uolų,
Sukelia baimę ir siaubą prieš ams.
Saugo paprastus, dž iaugiasi su vaikais,
Bet jis nepaliks uolos!
Todė l ž monė s į vardijo artimiausią miestą
To Liū to garbei! Tegul visi prisimena!
Dabar Lvovas klesti, kvepia kava,
Vienas graž iausių Nenkos valstijos miestų!
Ir š i legenda yra fikcija m? aš!
O gal buvo? Herojaus uola ž ino! (mano)
Kurį laiką judi prieblandoje, susispausdamas tuos 30 centimetrų ir pradedi galvoti, kad metas sulieknė ti ir daryti pač iam, duoda mintyse paž adus nueiti į sporto salę...Na, vaikai turi maž iau nuodė mių , todė l greitai nuslydo toliau. takas. Kai prieš ais tave pasirodo plonas kaip voratinklis š viesos spindulys, tada TIKRAI supranti, kas yra „š viesa tunelio gale“. Š tai jie: brangus pavirš ius, oro gū sis, saulė s š viesa! Jū s pradedate vertinti tai, ką laikote savaime suprantamu dalyku. Alisa ir Margo, bū dami virš uje, su nuoš irdž iu nustebimu pasakė : „Mama, mes turime tikrų nuotykių , kaip Daš a iš animacinio filmo (animacinis filmas „Kelio ieš kotoja“ ar Dora tyrinė tojas)“. Virš uje mus pasitiko visas uolų urvų ansamblis, tač iau mū sų dė mesį patraukė pasakiš ka ir neį prasta uola: gerai į siž iū rė jus matosi liū to vaizdas. Pasak liaudies legendos, š is liū tas saugo č ia palaidotus lobius, kurių dar niekas nerado.
Taip pat yra laiptai, kuriais galite už lipti ant š io liū to „mantelio“ – ir mė gautis nuostabiais Karpatų vaizdais. Ten, virš uje, yra Linkė jimų akmuo, kurį galima liesti ir iš sakyti brangų norą.
Toli, Karpatų bukų bangose,
Ten gyveno Ukrainos nacionalinis herojus.
Ir vargš ai ž monė s, po slegiamu jungu
Ar jis gynė , ar vadovavo kariuomenei? m.
Oleksa yra Dovbushas - liaudies herojus!
Kas davė ž monė ms maistą , ramybę ? ir.
Turtai iš valdovų , kurie atė mė,
Jis paslė pė juos visus uoloje su Levu.
Ir liū tas - nemirtingasis juos saugojo,
Nors mū sų herojus juos iš platino ž monė ms.
Ir vis dar tas liū tas, stovintis ant uolų,
Sukelia baimę ir siaubą prieš ams.
Saugo paprastus, dž iaugiasi su vaikais,
Bet jis nepaliks uolos!
Todė l ž monė s į vardijo artimiausią miestą
To Liū to garbei! Tegul visi prisimena!
Dabar Lvovas klesti, kvepia kava,
Vienas graž iausių Nenkos valstijos miestų!
Ir š i legenda yra fikcija m? aš!
O gal buvo? Herojaus uola ž ino! (mano)
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
