Krasnokutsky medelynas – vienas seniausių Ukrainos medelynų – vadinamas perlu. Jis buvo įkurtas Krasnokutsko Petro ir Povilo vienuolyno vietoje, kurį po trejų metų pastatė naujakuriai iš Korsuno. Vienuolynas buvo pastatytas po Raudonojo Kuto įkūrimo. Jis stovėjo 100 metų ir Jekaterinos II įsakymu buvo uždarytas. Šiek tiek vėliau Catherine atidavė žemę Nazarui Aleksandrovičiui Karazinui. Tuo metu jis buvo neįprastai išsilavinęs žmogus, mokėjo penkias kalbas. Karo su Turkija metu išgarsėjo kaip didis skautas. Parko įkūrėju laikomas jo sūnus Ivanas Nazarovičius. Nors yra versija, kad parką galėtų pradėti kloti antrasis sūnus – Charkovo universiteto įkūrėjas Vasilijus Nazarovičius Karazinas. Bet kaip ten bebūtų, Ivanas Nazarovičius sugebėjo daug nuveikti parko labui, o kai jis mirė per anksti, sulaukęs 56 metų, jo sūnus Ivanas Ivanovičius tęsė darbą.
Karazinai buvo pirmieji Ukrainos aklimatizatoriai. Iš Japonijos, Kinijos, Amerikos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių jie atvežė iki 600 rūšių retų augalų, iš kurių 50 anksčiau nebuvo augę Ukrainoje, tarp jų – klevas, akacija, platana, sofora. Įleidę šaknis Krasnokutsko medelyne, jie pradėjo kelionę per šalį. Per Didįjį Tėvynės karą arboretumui buvo padaryta didžiausia žala. Daug egzotikos buvo iškirsta, parkas apaugo menkavertėmis rūšimis. Iki 1957 m. medžių ir krūmų rūšių skaičius sumažėjo iki 180. Šiandien parke yra 353 floros ir 29 faunos rūšys.
Prie įėjimo į rezervatą lankytojus pasitinka meilūs ir smalsūs danieliai – Kalinka ir Krasunka bei japonų sofora. Ši rūšis pirmą kartą į parką buvo pristatyta 1809 m. Netoliese – šermukšnio likeris ir kamštmedis. Karazinai pirmieji Ukrainoje pradėjo skiepyti medžius. Apžiūros pradžioje matosi skiepyta forma - šermukšnis eilinis, forma verkianti. Šalia kalnų pelenų, atvežtas iš Amerikos, lianų krūmas. Be to, kanadinės eglės, raugerškiai, kininiai uosiai, kadagiai, atvežti iš Amerikos 1809 m. Štai pieštukų medis – iš pavadinimo aišku, kam buvo panaudota jo mediena. Specialistai sako, kad prie namo reikėtų sodinti medžius, jie yra visžaliai ir labai gerai valo orą. Karazinų pasodinta didelė, liekna lula eglė vis dar auga. Iš aukštų Sibiro eglių – ne be reikalo jos vadinamos stiebo medžiais – Petras Didysis savo laivams padarė stiebus.
Parke vyrauja ypatingas mikroklimatas: teritoriją saugo aukšti medžiai. Todėl iš užsienio atvežtos kultūros nemiršta. To pavyzdys yra ginkmedis, dar vadinamas laimės medžiu. Noriu pabandyti? Atsiremkite į kamieną ir pasakykite norą. Šie medžiai gali gyventi iki 2000 metų. Jie augo net dinozaurų laikais, paskui išnyko. Tada jų laukinės rūšys buvo aptiktos Kinijoje ir išplatintos.

Be botanikos, parkas turi ir istorinę vertę. Kadaise čia buvo vienuolynas, kuriame valdant Jekaterinai II slėpėsi sukilėliai. Labirintų ilgis siekia 18 kilometrų. Red Kut buvo sudegintas du kartus. Niekas negalėjo užimti vienuolyno. Vienuoliai judėjo požeminėmis perėjomis, sėmė vandenį iš šaltinių. Vėliau vienuolynas buvo uždarytas, tačiau Krasnokutsko arboretume iki mūsų laikų išliko urvai ir požeminės perėjos.