XIX amž iaus viduryje iš kilo poreikis Č ernivcų armė nams turė ti savo baž nyč ią . Jo statybai 1864 m. buvo sudarytas komitetas, kuriame dalyvavo autoritetingiausi armė nų bendruomenė s nariai. Tarp jų buvo ž inomi Č ernivcų ž monė s, bū tent miesto visuomeninė s tarybos narys, vė liau pirmasis Č ernivcų meras Jakubas Petrovič ius, Liudvikas Mikulis – garsaus muzikanto Karolio Mikulio brolis ir kiti. Projektuoti baž nyč ią buvo pakviestas č ekų architektas Josefas Hlavka, kuris tuo metu buvo atsakingas už bū simos metropoliteno rezidencijos statybą . Todė l š iam architektū ros š edevrui sukurti pasirinkta vaizdinga kalba neiš vengiamai spė jama apie iš skirtinius Armė nijos baž nyč ios bruož us. Naudotos tos pač ios statybinė s medž iagos: apdailos plyta, taš ytas akmuo, keramika.
Istoriniame armė nų kvartale baž nyč ia pradė ta statyti 1869 m. Statant š ventyklą J.
Glavka, kuri taip pat rū pinosi statybomis, dė l nuolatinių finansinių sunkumų buvo priversta š iek tiek pakoreguoti pradinį projektą . Visų pirma, vidurinis bokš tas turė jo bū ti ž emesnis, todė l jis pasirodė ne toks į spū dingas, kaip atrodė plane. Tač iau Č ernivcų armė nų bendruomenei savo tikslą pavyko pasiekti – stebuklų š ventykla, genialaus Josefo Hlavkos kū rinys, savo smailias smailes iš kė lė virš senojo pirklių kvartalo tinginystė s. 1875 m. spalio 9 d. Armė nijos baž nyč ia buvo iš kilmingai paš ventinta š ventų jų apaš talų Petro ir Povilo titulu.
Architektū rinė je Armė nijos baž nyč ios formoje Josefas Hlavka iš pradž ių derino romaninio, bizantiš kojo ir gotikos stilių elementus, kurie buvo bū dingi ypač viduramž ių bukovynų vienuolynams, pagal armė nų kultinė s architektū ros tradicijas, ryš kiai reprezentuojamą XI a. Lvovo katedra.
O dė l nuostabios akustikos baž nyč ia pirmiausia buvo panaudota kaip koncertų salė : č ia vyko baž nytinio giedojimo ir muzikos vakarai, skambė jo vargonai.
Istoriniame armė nų kvartale baž nyč ia pradė ta statyti 1869 m. Statant š ventyklą J.
Glavka, kuri taip pat rū pinosi statybomis, dė l nuolatinių finansinių sunkumų buvo priversta š iek tiek pakoreguoti pradinį projektą . Visų pirma, vidurinis bokš tas turė jo bū ti ž emesnis, todė l jis pasirodė ne toks į spū dingas, kaip atrodė plane. Tač iau Č ernivcų armė nų bendruomenei savo tikslą pavyko pasiekti – stebuklų š ventykla, genialaus Josefo Hlavkos kū rinys, savo smailias smailes iš kė lė virš senojo pirklių kvartalo tinginystė s. 1875 m. spalio 9 d. Armė nijos baž nyč ia buvo iš kilmingai paš ventinta š ventų jų apaš talų Petro ir Povilo titulu.
Architektū rinė je Armė nijos baž nyč ios formoje Josefas Hlavka iš pradž ių derino romaninio, bizantiš kojo ir gotikos stilių elementus, kurie buvo bū dingi ypač viduramž ių bukovynų vienuolynams, pagal armė nų kultinė s architektū ros tradicijas, ryš kiai reprezentuojamą XI a. Lvovo katedra.
O dė l nuostabios akustikos baž nyč ia pirmiausia buvo panaudota kaip koncertų salė : č ia vyko baž nytinio giedojimo ir muzikos vakarai, skambė jo vargonai.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
