Urvo uolų vienuolyną Monastyrkoje 9–10 amžiais įkūrė vienuoliai ortodoksai atsiskyrėliai senovės slavų pagonių šventyklos vietoje. Urvas, kuriame įrengta šventykla, susidarė dėl ilgalaikio kalkakmenio dūlėjimo, o žmogaus rankomis čia sumontuotos trys atraminės kolonos iš plokščių akmenų, laikančios šešių metrų akmeninį baldakimą virš įėjimo. Urvo šventykla, kurios matmenys yra 9,5 x 4,8 metro, paprastai yra padalinta į vestibiulį, navą ir altorių, nukreiptą į rytus. Natūralaus akmens altoriaus siena tarnauja kaip ikonostasas su nupieštu Jėzumi, kuris užsimerkė, negalėdamas pažvelgti į žmogaus nuodėmingus poelgius. Netoli įėjimo į urvą guli akmuo su iškaltu kryžiumi, kuris vadinamas „Dovbušo akmeniu“. Iš vietos, kur yra urvas, atsiveria nuostabus vaizdas į Seret upę ir jos krantus dengiančius miškus.