Senovėje šioje vietoje iškilo senovinė šventykla, kurią 400-aisiais bizantiečiai pavertė Mergelės Marijos bažnyčia. Pasakojama, kad jame buvo saugoma paties šventojo Luko nutapyta ikona, o didingi akmens drožybos raštai už ją tarnavo kaip atlyginimas. 1361–1373 m., kai miestą užėmė Kipro šventojo Jono Jeruzalės ordino riteriai, bažnyčia kurį laiką tarnavo krikščionims katalikams, o vėliau grįžo Bizantijos stačiatikiams.
XV amžiuje Osmanų princas Sehzade Korkut bažnyčią pavertė penktadienio mečete. XIV amžiaus pabaigoje, užėmę miestą, turkai Antalijoje pastatė Didžiąją Osmanų mečetę. 1480 metais Leonardo da Vinci aprašė miestą sukrėtusį didelį žemės drebėjimą, kurio metu Didžioji mečetė buvo visiškai sunaikinta. Dėl šios priežasties krikščionių šventykla buvo paversta musulmoniška. Princo garbei pastatas buvo pavadintas Korkut mečete arba Cami-i Kebir. Šiandien mečetę primena tik vaizdingi griuvėsiai. Prie mečetės buvo pastatytas minaretas. 1851 metais Kaleičių regione kilo gaisras, kurio metu minaretas buvo smarkiai apgadintas – atrodė, kad buvo nupjauta jo viršutinė dalis. Nuo tada jis dažnai vadinamas sulaužytu arba nupjautu minaretu.