Kurš ių nerija. Siaura ž emė s juosta, 98 km ilgio ir 400 m ploč io siauriausioje vietoje iki 4 km ploč io plač iausioje vietoje. Tai didž iausias smė lio pylimas pasaulyje, o kopos antros pagal aukš tį pasaulyje (aukš tesnė s tik Gaskonė s į lankoje Prancū zijoje), jų amž ius – daugiau nei 6 tū kst. Teko ten bū ti kelis kartus, dė l to, kad visai netoli, kurortiniame Zelenogradsko miestelyje (buvę s Kranzas, Rytų Prū sija), gyvena mano brolis. Taip susiklostė likimas, kad abu gyvename miestuose, kurie ne taip seniai buvo rusiš ki ir rusiš ki, mano miestas buvo suomiš kas, o jo – prū sų . Kai š ią savybę paž ymė jau gidui, o kartu ir Zelenogradsko kraš totyros muziejaus direktoriui ir net pavartojau ž odį „iš spaustas“, jis man perskaitė ilgą priekaiš tą apie tai, kas anksč iau iš spaudė , prisimindamas kryž iuoč ius. ir apibendrinant loginę grandinę iki mū sų są ž iningos vieš nagė s š ioje vakarų ž emė je. Mes ž inome, kaip tai padaryti, kad ir ką sakytumė te)))
Taigi, Kurš ių nerija. Iš Zelenogradsko į jį galite patekti savo automobiliu, tada prie į ė jimo bus imamas 300 rublių mokestis už automobilį arba autobusu iš Zelenogradsko, bilietas yra apie 50 rublių . Autobusas važ iuoja retai, atrodo, kad 3 kartus per dieną , tač iau dauguma turistų keliauja visai dienai, reikia daug vaikš č ioti, viską be galo į domu stebė ti. Kelias per neriją siauras, visur po vieną juostą į kiekvieną pusę , bet maš inų maž ai. Mū siš kiai važ iuoja per neriją į Lietuvą maisto ir drabuž ių , o lietuviai pas mus važ iuoja benzino ir tiesiog restorane pasė dė ti ir net apsikirpti. Euro kursas skatina tokį turizmą .
Nerijoje yra muziejus, kuriame yra visa istorija nuo š io unikalaus gamtos reiš kinio formavimosi pradž ios iki š ių dienų . Pasirodo, ž monių veikla vos neuž muš ė dalgio. 1756-1763 septynerių metų karo metais nerijoje buvę s puš ynas buvo beveik visiš kai iš kirstas, ė mė slinkti smė lis.
Daugelis kaimų buvo palaidoti po 40 metrų aukš č io smė lio kalnais. Š is į vykis vadinamas smė lio katastrofa. Ekskursija po muziejų su kompetentingu ir bendraujanč iu gidu grupei kainuoja tik 150 rublių .
Dauguma turistų vaikš to vadinamuoju. "š okantis miš kas" Tai puš ynas, kuriame nė ra nė vieno stataus medž io, jie visi savotiš kai iš lenkti, net susukti į ž iedą . Yra keletas š io reiš kinio versijų . Labiausiai tikė tina, kad drugeliai, kurių nerijoje yra labai daug, į kanda jauno puš ies ū glio virš ū nę , skaniausią pumpurą , po kurio iš š oninio pumpuro stač iu kampu iš auga kamienas. yra ir kitų versijų , pavyzdž iui, garstyč ių poveikis, kurį vokieč iai patyrė nerijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Sunkiai tikiu, daug laiko praė jo, o garstyč ios greitai suyra. Drugeliai skraido. Beje, muziejuje yra didž iulė drugelių kolekcija.
Kai kurios puš ys, suvyniotos arti ž emė s, yra apsaugotos tvora. Faktas yra tas, kad prieš kelerius metus iš ė jo tikė jimas - neva, jei į lipsite į tokį ž iedą , gyvenimas pailgė s metais. Per š į ž iedą nuo kamieno dieną ir naktį lipo nenuilstantys idiotai, ir net ž ievė buvo taip iš trinta, kad medis galė jo mirti. Jokie apribojimai nepadė jo. Iš ė jimas buvo puikus. Buvo skelbta, kad taip, gyvybė s tikrai padaugė s, bet jei lipsi iš ne tos pusė s, tai – prieš ingai, sumaž ė s metais, o iš kurios pusė s lipti – š i paslaptis prarandama. Viskas, jie nustojo lipti č ia pat, ž ievė pamaž u perauga, medis vis dar aptvertas, tik tuo atveju. Tai mums papasakojo gidė iš nerijos muziejaus. Toje pač ioje vietoje, nerijos muziejaus teritorijoje, yra rusų prietarų muziejus su visokiais mediniais goblinais ir brauniais. Vaikams tai patinka.
Iš š iuolaikinių prietarų man patiko ant sienos už raš ytos frazė s: „Jei teisingai paliksi vyrą , jis sugrį š kaip bumerangas“ ir „Jeigu tavo pavaldiniai patenkinti savo atlyginimu, vadinasi, jie vagia“.
Š iek tiek toliau nuo muziejaus Lietuvos link yra garsioji ornitologinė stotis, kurioje ž ieduoja migruojantys paukš č iai. Nerija vadinama „paukš č ių tiltu“, nes per ją skrenda didž iulis skaič ius paukš č ių (iki 20 mln. per metus). Vargina skraidyti per jū rą , bet atsipū sti galima ir ant nerijos. Kaip tik balandž io pradž ioje, kai buvome nerijoje, stotis dar tik atsidarė , o jau nuo geguž ė s mė nesio kartu su vaikais galite apž iū rė ti didž iulius paukš č ių gaudykles, kaip jie ž ieduojami ir paleidž iami. Istorijas pasakoja tikri pasaulinio garso ornitologai.
Eime toliau. Efa aukš tis = 62 metrai. Apž valgos aikš telė , atsiveria kvapą gniauž iantys vaizdai. Turiu su kuo palyginti, mū sų Vyborgo pilies aukš tis – 64 metrai.
Laipioti mediniais paklotais nė ra greita, bet daug kas eina net su vež imė liais ir su vaikais. Neį manoma palikti denių , kad nebū tų sutrikdyta ž olė s danga, kuri ant smė lio gali bū ti maž a ir silpna. Visi ž ino apie smė lio nelaimę ir jos bijo. Dar viena gudrybė , norint atbaidyti mė gstanč ius pasivaikš č ioti nerijos miš kais: daž nai į rengiami ž enklai su bauginanč ia erke ir nurodoma, kad takai apdorojami antierkių priemone. Tik takeliai.
Ką dar pamatyti nerijoje? Garsiosios vokieč ių sklandytojų mokyklos liekanos. Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijoje buvo neį manoma turė ti motorinė s aviacijos, prasidė jo sklandytuvų mokyklos kū rimas, o nerija buvo ideali vieta sklandytuvams. Bū tent ten buvo atliktas ilgiausias sklandytuvo skrydis, daugiau nei 50 valandų . Tač iau dabar mokyklos vietoje yra tik griuvė siai, o tiksli garsiojo sklandytuvo kopija yra nerijos muziejuje.
Gintaras parduodamas autobusų stotelė se, kainos nuo 100 vairų už paprastus papuoš alus iki 30 tū kst. Kaliningrado srityje pagaminama 90 procentų viso pasaulyje iš kasamo gintaro. Ne š alyje, o pasaulyje!
Vasarą nerijoje galite nusileisti į ilgus balto kvarcinio smė lio paplū dimius. Saulė s aktyvumas nerijoje dvigubai didesnis nei visai š alia esanč iame Zelenogradske, todė l degintis ten reikia atsargiai, o maudytis – vienas malonumas. Pagal apibrė ž imą nė ra akmenų , o smė lis yra labai š varus ir labai smulkus. Kito vizito metu eisiu į lietuviš ką ją nerijos dalį , lyginsiu, spoksosiu, gal net pavydė siu.
Taigi, Kurš ių nerija. Iš Zelenogradsko į jį galite patekti savo automobiliu, tada prie į ė jimo bus imamas 300 rublių mokestis už automobilį arba autobusu iš Zelenogradsko, bilietas yra apie 50 rublių . Autobusas važ iuoja retai, atrodo, kad 3 kartus per dieną , tač iau dauguma turistų keliauja visai dienai, reikia daug vaikš č ioti, viską be galo į domu stebė ti. Kelias per neriją siauras, visur po vieną juostą į kiekvieną pusę , bet maš inų maž ai. Mū siš kiai važ iuoja per neriją į Lietuvą maisto ir drabuž ių , o lietuviai pas mus važ iuoja benzino ir tiesiog restorane pasė dė ti ir net apsikirpti. Euro kursas skatina tokį turizmą .
Nerijoje yra muziejus, kuriame yra visa istorija nuo š io unikalaus gamtos reiš kinio formavimosi pradž ios iki š ių dienų . Pasirodo, ž monių veikla vos neuž muš ė dalgio. 1756-1763 septynerių metų karo metais nerijoje buvę s puš ynas buvo beveik visiš kai iš kirstas, ė mė slinkti smė lis.
Daugelis kaimų buvo palaidoti po 40 metrų aukš č io smė lio kalnais. Š is į vykis vadinamas smė lio katastrofa. Ekskursija po muziejų su kompetentingu ir bendraujanč iu gidu grupei kainuoja tik 150 rublių .
Dauguma turistų vaikš to vadinamuoju. "š okantis miš kas" Tai puš ynas, kuriame nė ra nė vieno stataus medž io, jie visi savotiš kai iš lenkti, net susukti į ž iedą . Yra keletas š io reiš kinio versijų . Labiausiai tikė tina, kad drugeliai, kurių nerijoje yra labai daug, į kanda jauno puš ies ū glio virš ū nę , skaniausią pumpurą , po kurio iš š oninio pumpuro stač iu kampu iš auga kamienas. yra ir kitų versijų , pavyzdž iui, garstyč ių poveikis, kurį vokieč iai patyrė nerijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Sunkiai tikiu, daug laiko praė jo, o garstyč ios greitai suyra. Drugeliai skraido. Beje, muziejuje yra didž iulė drugelių kolekcija.
Kai kurios puš ys, suvyniotos arti ž emė s, yra apsaugotos tvora. Faktas yra tas, kad prieš kelerius metus iš ė jo tikė jimas - neva, jei į lipsite į tokį ž iedą , gyvenimas pailgė s metais. Per š į ž iedą nuo kamieno dieną ir naktį lipo nenuilstantys idiotai, ir net ž ievė buvo taip iš trinta, kad medis galė jo mirti. Jokie apribojimai nepadė jo. Iš ė jimas buvo puikus. Buvo skelbta, kad taip, gyvybė s tikrai padaugė s, bet jei lipsi iš ne tos pusė s, tai – prieš ingai, sumaž ė s metais, o iš kurios pusė s lipti – š i paslaptis prarandama. Viskas, jie nustojo lipti č ia pat, ž ievė pamaž u perauga, medis vis dar aptvertas, tik tuo atveju. Tai mums papasakojo gidė iš nerijos muziejaus. Toje pač ioje vietoje, nerijos muziejaus teritorijoje, yra rusų prietarų muziejus su visokiais mediniais goblinais ir brauniais. Vaikams tai patinka.
Iš š iuolaikinių prietarų man patiko ant sienos už raš ytos frazė s: „Jei teisingai paliksi vyrą , jis sugrį š kaip bumerangas“ ir „Jeigu tavo pavaldiniai patenkinti savo atlyginimu, vadinasi, jie vagia“.
Š iek tiek toliau nuo muziejaus Lietuvos link yra garsioji ornitologinė stotis, kurioje ž ieduoja migruojantys paukš č iai. Nerija vadinama „paukš č ių tiltu“, nes per ją skrenda didž iulis skaič ius paukš č ių (iki 20 mln. per metus). Vargina skraidyti per jū rą , bet atsipū sti galima ir ant nerijos. Kaip tik balandž io pradž ioje, kai buvome nerijoje, stotis dar tik atsidarė , o jau nuo geguž ė s mė nesio kartu su vaikais galite apž iū rė ti didž iulius paukš č ių gaudykles, kaip jie ž ieduojami ir paleidž iami. Istorijas pasakoja tikri pasaulinio garso ornitologai.
Eime toliau. Efa aukš tis = 62 metrai. Apž valgos aikš telė , atsiveria kvapą gniauž iantys vaizdai. Turiu su kuo palyginti, mū sų Vyborgo pilies aukš tis – 64 metrai.
Laipioti mediniais paklotais nė ra greita, bet daug kas eina net su vež imė liais ir su vaikais. Neį manoma palikti denių , kad nebū tų sutrikdyta ž olė s danga, kuri ant smė lio gali bū ti maž a ir silpna. Visi ž ino apie smė lio nelaimę ir jos bijo. Dar viena gudrybė , norint atbaidyti mė gstanč ius pasivaikš č ioti nerijos miš kais: daž nai į rengiami ž enklai su bauginanč ia erke ir nurodoma, kad takai apdorojami antierkių priemone. Tik takeliai.
Ką dar pamatyti nerijoje? Garsiosios vokieč ių sklandytojų mokyklos liekanos. Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijoje buvo neį manoma turė ti motorinė s aviacijos, prasidė jo sklandytuvų mokyklos kū rimas, o nerija buvo ideali vieta sklandytuvams. Bū tent ten buvo atliktas ilgiausias sklandytuvo skrydis, daugiau nei 50 valandų . Tač iau dabar mokyklos vietoje yra tik griuvė siai, o tiksli garsiojo sklandytuvo kopija yra nerijos muziejuje.
Gintaras parduodamas autobusų stotelė se, kainos nuo 100 vairų už paprastus papuoš alus iki 30 tū kst. Kaliningrado srityje pagaminama 90 procentų viso pasaulyje iš kasamo gintaro. Ne š alyje, o pasaulyje!
Vasarą nerijoje galite nusileisti į ilgus balto kvarcinio smė lio paplū dimius. Saulė s aktyvumas nerijoje dvigubai didesnis nei visai š alia esanč iame Zelenogradske, todė l degintis ten reikia atsargiai, o maudytis – vienas malonumas. Pagal apibrė ž imą nė ra akmenų , o smė lis yra labai š varus ir labai smulkus. Kito vizito metu eisiu į lietuviš ką ją nerijos dalį , lyginsiu, spoksosiu, gal net pavydė siu.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (8)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
