Į prastas dalykas tokioms „neį prastoms“ vietoms – informacija apie akmenį į vairi ir miglota. Arba buvusi pagonių š ventykla, arba velnio prieglauda, ​ ​ bet vis tiek prie akmens ateina ž monė s, tikė dami, kad akmuo iš pildys jų troš kimus, susimą stę ant jo atsisė da ir palieka aukas monetų pavidalu. Iš vaizda akmuo iš tiesų nė ra labai bū dingas tamsiai melsvai pilkos spalvos, galbū t hematito.→