Paminklas per pilietinį karą ž uvusių Č ekoslovakijos korpuso legionierių laidojimo vietoje buvo atidarytas 2008 m. , atidaryme dalyvavo Č ekijos Respublikos prezidentas, kurio Gynybos ministerija finansavo projektą . Č ia yra didž iausias už sienio Č ekoslovakijos kariš kių palaidojimas, be to, tai tikri kapai, o ne simboliniai, nes daugelyje kitų vietų buvo pridė tas tik vienas pavadinimas iš gretimų liuteronų kapinių , nugriautos dar sovietmeč iu. Tada, aš tuntajame deš imtmetyje, valdž ia ketino nugriauti Michailovskojė s kapines, kuriose dabar stovi paminklas, č ia taip pat turė jo bū ti į rengtas „parkas ant kaulų “. Be 360 legionierių , kurių vardai rasti ir patvirtinti, masinė se kapavietė se palaidota dar 30 ž monių , kurių vardai nenustatyti, taip pat yra 270 Rusijos armijos karių , Austrijos-Vengrijos karo belaisvių ir vienas Prancū zijos pilietis. č ia palaidotas.
Pirmojo pasaulinio karo metais karinė s formacijos Rusijos imperijoje buvo kuriamos iš savanorių – č ekų , slovakų ir kitų Austrijos-Vengrijos tautų atstovų , gyvenusių už jos ribų ir svajojusių sukurti savo nepriklausomas valstybes. Daugelyje publikacijų raš oma, kad jų kovinis efektyvumas daž nai buvo didesnis nei Rusijos armijos formacijų Europos operacijų teatre, tai suprantama – jie kovojo už nepriklausomybę , o didž iajai Rusijos kariuomenei karo tikslas buvo ne visai aiš ku!
Bolš evikams už grobus valdž ią Rusijoje ir jiems sudarius atskirą taiką , legionierių tikslai iš siskyrė nuo Vokietijos kapituliavusių naujų jų valdž ios ketinimų , jie atsidū rė skirtingose pusė se! Sių sti juos į Europą per Vokietijos fronto liniją buvo nerealu – Vokietija nebū tų jų iš leidusi, nebent pasiduotų.
Č ekoslovakijos korpusui buvo į sakyta nusiginkluoti, kad galė tų netrukdomai pereiti per visą didž iulę š alies teritoriją į Tolimuosius Rytus ir jū ra iš sių sti į Prancū ziją , tač iau legionieriai atsisakė padė ti ginklus, manydami, kad kadangi jie niekam nepasidavė , bolš evikai padarė , jie neprivalė jo padė ti ginklo. Jų judė jimo Transsibiro gelež inkeliu metu prasidė jo ginkluoti konfliktai, legionieriai buvo į traukti į pilietinį karą . Tai buvo reikš mingos pajė gos – apie 56 tū kstanč iai apmokytų , kovoje už grū dintų fronto karių ! Č ekoslovakijos korpuso valdomas buvo visas Transsibiro gelež inkelis ir ...„Auksinis eš elonas“ – traukinys, judantis į Rytus su karališ kuoju auksu. Neparuoš ti naujai sukurtos Raudonosios armijos daliniai nesugebė jo jiems pasiprieš inti.
Jekaterinburge 1918–1919 m. buvo į kurtas Č ekoslovakijos nacionalinė s tarybos Rusijos skyrius, kuris veikė kaip Laikinoji š alies vyriausybė ir turė jo tikslą suformuoti suverenią Č ekoslovakiją . Č ekoslovakijos korpusas buvo Antantė s kariuomenė s dalis ir buvo pavaldus prancū zų vadovybei - Maurice'ui Janinui, kuri iš anksto nulė mė jų aljansą su Kolchako armija, kuri, legionierių nepasitenkinimui, ryž tingai paš alino juos iš „Auksinio eš elono“. tuo metu "plonesnis".
Situacija Europoje keitė si: Austrija-Vengrija, kaip ir kitos Vokietijos są jungininkė s, pripaž ino pralaimė jusi, buvo padalinta susikū rus Č ekoslovakijai, Vengrijai ir kitoms nepriklausomoms valstybė ms.
Tikslas sukurti savanorių korpusą buvo pasiektas – jiems neberū pė jo ateitis, o su tuo metu jau sustiprė jusiais bolš evikais buvo sudaryta sutartis dė l netrukdomo pasitraukimo iš Rusijos rytų kryptimi su są lyga admirolo Kolchako ekstradicijos, kurią jie padarė . Nukirsta Kolchako kariuomenė - bolš evikai jį skubiai suš audė - nuo tos akimirkos pradė jo patirti pralaimė jimą . Bet „mirusieji neturi gė dos! »
Pirmojo pasaulinio karo metais karinė s formacijos Rusijos imperijoje buvo kuriamos iš savanorių – č ekų , slovakų ir kitų Austrijos-Vengrijos tautų atstovų , gyvenusių už jos ribų ir svajojusių sukurti savo nepriklausomas valstybes. Daugelyje publikacijų raš oma, kad jų kovinis efektyvumas daž nai buvo didesnis nei Rusijos armijos formacijų Europos operacijų teatre, tai suprantama – jie kovojo už nepriklausomybę , o didž iajai Rusijos kariuomenei karo tikslas buvo ne visai aiš ku!
Bolš evikams už grobus valdž ią Rusijoje ir jiems sudarius atskirą taiką , legionierių tikslai iš siskyrė nuo Vokietijos kapituliavusių naujų jų valdž ios ketinimų , jie atsidū rė skirtingose pusė se! Sių sti juos į Europą per Vokietijos fronto liniją buvo nerealu – Vokietija nebū tų jų iš leidusi, nebent pasiduotų.
Č ekoslovakijos korpusui buvo į sakyta nusiginkluoti, kad galė tų netrukdomai pereiti per visą didž iulę š alies teritoriją į Tolimuosius Rytus ir jū ra iš sių sti į Prancū ziją , tač iau legionieriai atsisakė padė ti ginklus, manydami, kad kadangi jie niekam nepasidavė , bolš evikai padarė , jie neprivalė jo padė ti ginklo. Jų judė jimo Transsibiro gelež inkeliu metu prasidė jo ginkluoti konfliktai, legionieriai buvo į traukti į pilietinį karą . Tai buvo reikš mingos pajė gos – apie 56 tū kstanč iai apmokytų , kovoje už grū dintų fronto karių ! Č ekoslovakijos korpuso valdomas buvo visas Transsibiro gelež inkelis ir ...„Auksinis eš elonas“ – traukinys, judantis į Rytus su karališ kuoju auksu. Neparuoš ti naujai sukurtos Raudonosios armijos daliniai nesugebė jo jiems pasiprieš inti.
Jekaterinburge 1918–1919 m. buvo į kurtas Č ekoslovakijos nacionalinė s tarybos Rusijos skyrius, kuris veikė kaip Laikinoji š alies vyriausybė ir turė jo tikslą suformuoti suverenią Č ekoslovakiją . Č ekoslovakijos korpusas buvo Antantė s kariuomenė s dalis ir buvo pavaldus prancū zų vadovybei - Maurice'ui Janinui, kuri iš anksto nulė mė jų aljansą su Kolchako armija, kuri, legionierių nepasitenkinimui, ryž tingai paš alino juos iš „Auksinio eš elono“. tuo metu "plonesnis".
Situacija Europoje keitė si: Austrija-Vengrija, kaip ir kitos Vokietijos są jungininkė s, pripaž ino pralaimė jusi, buvo padalinta susikū rus Č ekoslovakijai, Vengrijai ir kitoms nepriklausomoms valstybė ms.
Tikslas sukurti savanorių korpusą buvo pasiektas – jiems neberū pė jo ateitis, o su tuo metu jau sustiprė jusiais bolš evikais buvo sudaryta sutartis dė l netrukdomo pasitraukimo iš Rusijos rytų kryptimi su są lyga admirolo Kolchako ekstradicijos, kurią jie padarė . Nukirsta Kolchako kariuomenė - bolš evikai jį skubiai suš audė - nuo tos akimirkos pradė jo patirti pralaimė jimą . Bet „mirusieji neturi gė dos! »
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (4)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
