Š aulių brolija Krokuvoje gyvuoja daugiau nei 700 metų . Iš pradž ių jie tikrai buvo miesto gynė jai. Tač iau vė liau są junga virto savotiš ku elitiniu klubu. Kartą per metus buvo rengiami konkursai, kuriuose tikrinamas „pilieč ių kovinis pasirengimas“. Dalyviai š audė į medinę ar skardinę viš tą . „Karalius Kurkovas“ buvo iš rinktas iš geriausių š aulių.
Nuo 1831 m. brolija oficialiai vadinama „Towarzystwo Strzelecke“ (š aulių draugija). XIX amž iaus antroje pusė je jis buvo gana populiarus. Konkurse dalyvavo net Jogailos universiteto profesorius, tarp garbingų sveč ių buvo ir Cezaris Pranciš kus Juozapas bei jo sū nus Rudolfas.
1837 m. š ią teritoriją nusipirko audinių pirklys Joseph Louis ir atidavė draugijai, kuri pastatė pagrindinį pastatą – Celestatą , paviljoną , š audyklą ir kitus visuomenė s poreikiams skirtus pastatus. Tiek pastatus, tiek sodą suprojektavo architektas Tomaszas Majewskis.
Parkas tapo antruoju po Augalų miesto vieš ojo parko, miestieč ių susitikimų ir poilsio, kultū rinių renginių vieta.
1875 m. parką visiš kai pertvarkė Lvovo universiteto Botanikos sodo direktorius Karolis Baueris „Angliš kojo sodo“ stiliumi. Dabar parke auga apie 200 į vairių rū š ių medž ių , 50 pavienių krū mų ir 18 gyvatvorių . Tarp medž ių – 2000 metais draugijos pasodintas III tū kstantmeč io ą ž uolas ir Jono Pauliaus II platanas, pasodintas jo mirties dieną.
Celestate vyko iš kilmingi renginiai, priė mimai, koncertai. Č ia buvo saugomos pagrindinė s draugijos relikvijos, tarp jų ir garsieji sidabriniai viš č iukai. Pirmojo pasaulinio karo metais vertybė s buvo saugomos Vienos Valstybiniame banke, o Antrojo pasaulinio karo metais - iš dalies Krokuvos pranciš konų vienuolyne, iš dalies - draugijos narių namuose.
Nuo 1951 m. draugijos veikla buvo už drausta, sodas, visi pastatai ir vertybė s buvo konfiskuotas komunistinio rež imo.
Pirmuosius paminklus skulptoriaus Michalo Korpalo kū rybai 1883 m. pastatė Lenkijos karaliai Zigmantas Augustas ir Janas III Sobieskis. 1955 metais sode buvo pastatytas paminklas Leninui ir Stalinui, tač iau jau kitais metais skulptū ra buvo paš alinta. Š iuo metu parke yra pastatyta 16 paminklų ir memorialų bei daugiau nei 20 memorialinių lentų , kurių didž ioji dalis tiesiogiai susijusi su Kurkovo (š aulių ) draugijos istorija. Taip pat yra paminklų Jonui Pauliui II, kompozitoriui Ignacui Paderewskiui ir iš kiliems Lenkijos istorijos į vykiams.
Nuo 1831 m. brolija oficialiai vadinama „Towarzystwo Strzelecke“ (š aulių draugija). XIX amž iaus antroje pusė je jis buvo gana populiarus. Konkurse dalyvavo net Jogailos universiteto profesorius, tarp garbingų sveč ių buvo ir Cezaris Pranciš kus Juozapas bei jo sū nus Rudolfas.
1837 m. š ią teritoriją nusipirko audinių pirklys Joseph Louis ir atidavė draugijai, kuri pastatė pagrindinį pastatą – Celestatą , paviljoną , š audyklą ir kitus visuomenė s poreikiams skirtus pastatus. Tiek pastatus, tiek sodą suprojektavo architektas Tomaszas Majewskis.
Parkas tapo antruoju po Augalų miesto vieš ojo parko, miestieč ių susitikimų ir poilsio, kultū rinių renginių vieta.
1875 m. parką visiš kai pertvarkė Lvovo universiteto Botanikos sodo direktorius Karolis Baueris „Angliš kojo sodo“ stiliumi. Dabar parke auga apie 200 į vairių rū š ių medž ių , 50 pavienių krū mų ir 18 gyvatvorių . Tarp medž ių – 2000 metais draugijos pasodintas III tū kstantmeč io ą ž uolas ir Jono Pauliaus II platanas, pasodintas jo mirties dieną.
Celestate vyko iš kilmingi renginiai, priė mimai, koncertai. Č ia buvo saugomos pagrindinė s draugijos relikvijos, tarp jų ir garsieji sidabriniai viš č iukai. Pirmojo pasaulinio karo metais vertybė s buvo saugomos Vienos Valstybiniame banke, o Antrojo pasaulinio karo metais - iš dalies Krokuvos pranciš konų vienuolyne, iš dalies - draugijos narių namuose.
Nuo 1951 m. draugijos veikla buvo už drausta, sodas, visi pastatai ir vertybė s buvo konfiskuotas komunistinio rež imo.
Pirmuosius paminklus skulptoriaus Michalo Korpalo kū rybai 1883 m. pastatė Lenkijos karaliai Zigmantas Augustas ir Janas III Sobieskis. 1955 metais sode buvo pastatytas paminklas Leninui ir Stalinui, tač iau jau kitais metais skulptū ra buvo paš alinta. Š iuo metu parke yra pastatyta 16 paminklų ir memorialų bei daugiau nei 20 memorialinių lentų , kurių didž ioji dalis tiesiogiai susijusi su Kurkovo (š aulių ) draugijos istorija. Taip pat yra paminklų Jonui Pauliui II, kompozitoriui Ignacui Paderewskiui ir iš kiliems Lenkijos istorijos į vykiams.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
