Remu yra vienintelė sinagoga Krokuvoje, kurioje reguliariai vyksta pamaldos. Kartu su greta esanč iomis to paties pavadinimo ž ydų kapinė mis pastatas sudaro unikalų XVI amž iaus ž ydų kultū ros architektū rinį kompleksą . Pokariu Remus tapo pirmą ja sinagoga Krokuvoje, kurioje buvo atnaujintos pamaldos. Ž ydų diasporos finansavimo dė ka š ventasis pastatas buvo labai gerai atstatytas. Pastatas taip pat garsus tuo, kad 1968 metais jį aplankė kardinolas Karolis Wojtyla (popiež ius Jonas Paulius II), o 1992 metais – Izraelio prezidentas Chaimas Herzogas.
Sinagogos kapinė s yra seniausios ž ydų kapinė s Lenkijoje, į kurtos 1552 m. Tai daugelio ž monių piligrimystė s vieta.
Seniausia kapinių dalis buvo modernios aikš tė s vietoje Sheroki gatvė je, kuri yra prieš ais Remuso sinagogą . Iki Antrojo pasaulinio karo modernios aikš tė s vietą juosė aukš ta kapinių siena.
Š iuo metu parkas aptvertas ž ema metaline tvora. Aikš tė je yra paminklas 6.000 Krokuvos ž ydų , ž uvusių per Holokaustą.
Š alia kapinių stovi „Jan Karski suolas“ – Karolio Badinos skulptū ra, skirta iš kiliam lenkui – diplomatui, teisininkui, visuomenė s veikė jui. Antrojo pasaulinio karo metais dė jo daug pastangų gelbė ti Europos ž ydus, už tai jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Karskio praneš imai buvo į tikinami dokumentai, pasakojantys pasauliui apie Holokaustą . Tokios skulptū ros taip pat į rengtos Vaš ingtone, Niujorke, Tel Avive, Varš uvoje, Kielcuose ir Lodzė je.
Sinagogos kapinė s yra seniausios ž ydų kapinė s Lenkijoje, į kurtos 1552 m. Tai daugelio ž monių piligrimystė s vieta.
Seniausia kapinių dalis buvo modernios aikš tė s vietoje Sheroki gatvė je, kuri yra prieš ais Remuso sinagogą . Iki Antrojo pasaulinio karo modernios aikš tė s vietą juosė aukš ta kapinių siena.
Š iuo metu parkas aptvertas ž ema metaline tvora. Aikš tė je yra paminklas 6.000 Krokuvos ž ydų , ž uvusių per Holokaustą.
Š alia kapinių stovi „Jan Karski suolas“ – Karolio Badinos skulptū ra, skirta iš kiliam lenkui – diplomatui, teisininkui, visuomenė s veikė jui. Antrojo pasaulinio karo metais dė jo daug pastangų gelbė ti Europos ž ydus, už tai jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Karskio praneš imai buvo į tikinami dokumentai, pasakojantys pasauliui apie Holokaustą . Tokios skulptū ros taip pat į rengtos Vaš ingtone, Niujorke, Tel Avive, Varš uvoje, Kielcuose ir Lodzė je.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
