Paminklas Ž algirio mū š iui yra Jano Matejko aikš tė je. Ar š is memorialas pastatytas vieno svarbiausių Lenkijos istorinių į vykių garbei? są jungininkų Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė s pergalė prieš Kryž iuoč ių ordino riterius. Š is mū š is į vyko 1410 m. liepos 15 d. ir pakeitė.1409–1411 m. „Didž iojo karo“ eigą są jungininkų karių naudai.
1910 m. liepos 15–17 dienomis centrinė je Krokuvos aikš tė je vyko iš kilminga š ventė mū š io 500-osioms metinė ms. Vienas iš š ventė s į vykių buvo paminklo Ž algirio mū š iui atidengimas. Jo autorius buvo skulptorius Anthony Vivulsky. Paminklo sukū rimą ir į rengimą finansavo ž ymus lenkų muzikantas, visuomenė s veikė jas Ignacas Paderevskis.
Centrinė paminklo figū ra yra karaliaus Vladislovo II Jogailos jojimo statula. Prieš ais jį – karaliaus są jungininko, Lietuvos didž iojo kunigaikš č io Vytauto, pasirė musio kardu, skulptū ra.
Prie kunigaikš č io kojų driekė si mū š io lauke pralaimė to Vokieč ių ordino vado Ulricho fon Jungingeno figū ra. Deš inė je nuo postamento esanč ioje skulptū rinė je grupė je pavaizduoti lenkų kariai, keliantys kryž iuoč ių vė liavas. Kairė je – Lietuvos karių figū ros, kurių vienas puč ia ragą.
Galinė je postamento pusė je yra panč ius nuplė š ianč io valstieč io figū ra, simbolizuojanti kryž iuoč ių jungo pabaigą . Paminklo pagrindas sumū rytas iš granito luitų , atvež tų iš Š vedijos. Ant postamento iš kalti ž odž iai „Protė viams – š lovei, broliams – padrą sinimui“.
1939 m. rugsė jį vokieč ių kariuomenė į ž engė į Krokuvą ir beveik iš karto sunaikino paminklą . 1976 m. paminklas buvo restauruotas. Skulptū rinio komplekso kopiją padarė Krokuvos dailė s akademijos rektorius profesorius Marian Konecny. Vokieč ių sunaikinto paminklo liekanos buvo gabenamos į Ž algirio mū š į .
1910 m. liepos 15–17 dienomis centrinė je Krokuvos aikš tė je vyko iš kilminga š ventė mū š io 500-osioms metinė ms. Vienas iš š ventė s į vykių buvo paminklo Ž algirio mū š iui atidengimas. Jo autorius buvo skulptorius Anthony Vivulsky. Paminklo sukū rimą ir į rengimą finansavo ž ymus lenkų muzikantas, visuomenė s veikė jas Ignacas Paderevskis.
Centrinė paminklo figū ra yra karaliaus Vladislovo II Jogailos jojimo statula. Prieš ais jį – karaliaus są jungininko, Lietuvos didž iojo kunigaikš č io Vytauto, pasirė musio kardu, skulptū ra.
Prie kunigaikš č io kojų driekė si mū š io lauke pralaimė to Vokieč ių ordino vado Ulricho fon Jungingeno figū ra. Deš inė je nuo postamento esanč ioje skulptū rinė je grupė je pavaizduoti lenkų kariai, keliantys kryž iuoč ių vė liavas. Kairė je – Lietuvos karių figū ros, kurių vienas puč ia ragą.
Galinė je postamento pusė je yra panč ius nuplė š ianč io valstieč io figū ra, simbolizuojanti kryž iuoč ių jungo pabaigą . Paminklo pagrindas sumū rytas iš granito luitų , atvež tų iš Š vedijos. Ant postamento iš kalti ž odž iai „Protė viams – š lovei, broliams – padrą sinimui“.
1939 m. rugsė jį vokieč ių kariuomenė į ž engė į Krokuvą ir beveik iš karto sunaikino paminklą . 1976 m. paminklas buvo restauruotas. Skulptū rinio komplekso kopiją padarė Krokuvos dailė s akademijos rektorius profesorius Marian Konecny. Vokieč ių sunaikinto paminklo liekanos buvo gabenamos į Ž algirio mū š į .
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
