Didž iulė baž nyč ia yra Podguzė s rajono architektū rinė dominantė . Jį neoromaniniu stiliumi 1905–1909 m. pastatė architektas Janas Sasas-Zubzyckis. Mū rinė trinavė bazilika su pailga presbiterija ir transeptu. Centrinė nava ž ymiai aukš tesnė už š onines. Greta baž nyč ios yra dvi nedidelė s koplytė lė s – Kristaus Gimimo ir Nukryž iuotojo Kristaus. Deš inė je presbiterijos pusė je yra stač iakampis skirtumas, o kairė je yra kita koplyč ia su atskiru į ė jimu iš kiemo - Adoracijos koplyč ia. Š alia praė jimų yra dar keturios koplyč ios – Č enstakavos Dievo Motinos, Rozankos Dievo Motinos, Š v. Vincento Fererio ir Š v. Judo Tado.
Š ventyklos iš orei bū dingas sė kmingas tamsiai raudonų plytų derinys su š viesaus akmens dekoru.
Dė mesį patraukia gotikinis dekoratyvinis turtingumas, daug bū dingų elementų , tokių kaip dekoratyvinė s virš ū nė s, arkadinis frizas š oniniuose fasaduose, korpusą juosiantys kontraforsai, gausū s gotikos stiliui bū dingi skulptū riniai ornamentai.
Fasadą į rė mina du keturkampiai bokš teliai, pastatyti rombo formos raš tu, kad jų kampai š iek tiek iš sikiš tų prieš fasadą . Virš uje bokš tas virsta aš tuonkampiu ir padengtas smailė s formos kupolais, apsuptais siaurų virš ū nių . Kiekviename bokš te yra du siauri aukš ti akmeniniai balkonai su stogeliais, kuriuose yra š ventų jų Petro ir Povilo bei š ventų jų vyskupų Stanislovo ir Wojciecho skulptū ros.
Tarp bokš tų yra trys arkos, besiremianč ios ant keturių kolonų , kurių virš utines dalis puoš ia lenkų š ventų jų skulptū ros. Virš š ventų jų galerijos – dekoratyvinė až ū rinė baliustrada ir didelis vitraž as.
Vitraž o š onuose yra popiež iaus Jono Pauliaus II (kairė je) ir Š v. Zigmanto Szczesna Felinskio (deš inė je) skulptū ros. Centrinis š ventyklos bokš tas, esantis transepto ir centrinė s navos sankirtoje, yra daug aukš tesnis už š oninius bokš tus ir papuoš tas maž ais bokš teliais.
1998 metais baž nyč ios teritorijoje buvo pastatytas memorialas Namų armijos sabotaž o bū rio „Alicia“ skautams, ž uvusiems kovose su okupantais ir gestapo kankinimo kamerose 1943-1944 metais.
Š ventyklos iš orei bū dingas sė kmingas tamsiai raudonų plytų derinys su š viesaus akmens dekoru.
Dė mesį patraukia gotikinis dekoratyvinis turtingumas, daug bū dingų elementų , tokių kaip dekoratyvinė s virš ū nė s, arkadinis frizas š oniniuose fasaduose, korpusą juosiantys kontraforsai, gausū s gotikos stiliui bū dingi skulptū riniai ornamentai.
Fasadą į rė mina du keturkampiai bokš teliai, pastatyti rombo formos raš tu, kad jų kampai š iek tiek iš sikiš tų prieš fasadą . Virš uje bokš tas virsta aš tuonkampiu ir padengtas smailė s formos kupolais, apsuptais siaurų virš ū nių . Kiekviename bokš te yra du siauri aukš ti akmeniniai balkonai su stogeliais, kuriuose yra š ventų jų Petro ir Povilo bei š ventų jų vyskupų Stanislovo ir Wojciecho skulptū ros.
Tarp bokš tų yra trys arkos, besiremianč ios ant keturių kolonų , kurių virš utines dalis puoš ia lenkų š ventų jų skulptū ros. Virš š ventų jų galerijos – dekoratyvinė až ū rinė baliustrada ir didelis vitraž as.
Vitraž o š onuose yra popiež iaus Jono Pauliaus II (kairė je) ir Š v. Zigmanto Szczesna Felinskio (deš inė je) skulptū ros. Centrinis š ventyklos bokš tas, esantis transepto ir centrinė s navos sankirtoje, yra daug aukš tesnis už š oninius bokš tus ir papuoš tas maž ais bokš teliais.
1998 metais baž nyč ios teritorijoje buvo pastatytas memorialas Namų armijos sabotaž o bū rio „Alicia“ skautams, ž uvusiems kovose su okupantais ir gestapo kankinimo kamerose 1943-1944 metais.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
