Š v. Wojciecho baž nyč ia – Romos katalikų baž nyč ia Krokuvos centre, esanti senamiestyje, Turgaus aikš tė je. Viena maž iausių , o kartu ir seniausių baž nyč ių mieste, datuojama XI a. Iš pradž ių baž nyč ia buvo pastatyta romaniniu stiliumi, tač iau XVII–XVIII a. buvo perstatyta baroko stiliumi. Baž nyč ia pavadinta Š v. Wojciecho, vyskupo misionieriaus iš Č ekijos vardu, kuris tradiciš kai pamokslavo š ioje vietoje pakeliui į Prū siją (dabar š iaurė s Lenkija), kur buvo iš sių stas krikš tyti jos gyventojų . Ten jis mirė kankinio mirtimi ir tapo pirmuoju Lenkijos globė ju. Š imtmeč ius baž nyč ia buvo Dievo Ž odž io skelbimo vieta, o 1453 metais š ioje baž nyč ioje pamokslavo didysis viduramž ių pamokslininkas š v.
Pagrindiniame altoriuje yra Dievo Motinos atvaizdas, kuris yra romė niš kos Dievo Motinos Salus Populi Romani ikonos kopija.
Archeologinių kasinė jimų metu buvo aptiktos ankstesnio pastato liekanos, į skaitant 10–11 amž ių sandū ros plytas.
Dabartinė romaninė š ventovė buvo pastatyta XI amž iaus antroje pusė je, XII amž iaus pradž ioje. 1404 m. vyskupo Petro Vyš ovo Radolinskio dė ka baž nyč ia tapo universiteto parapine. XVII amž iaus pradž ioje, po reikš mingos rekonstrukcijos, pastatas į gavo barokinį vaizdą : paaukš tintos baž nyč ios sienos, visas pastatas už dengtas kupolu, tinkuotos romaninė s sienos, į rengtas naujas iš ė jimas iš vakarų pusė s. . Rekonstrukcijai vadovavo prof. Valentinas Fontana, taip pat kun. Sebastianas Miroszas. 1711 metais baigta statyti zakristija, o 1778 metais – palaimintojo Vincento Kadlubkos koplyč ia.
Pastatas vienanavis, dengtas elipsiniu kupolu, su tiesiogiai už daru altoriumi. Greta navos yra dvi niš os (pastoforija). Į š iaurę nuo baž nyč ios ribojasi su zakristija artimos pusapvalė s apsidė s formai, pietuose - stač iakampė koplyč ia Kadlubka.
Prieš ais kitos baž nyč ios į ė jimą yra vė lyvojo baroko portalas (XVIII a. II pusė ).
Pagrindiniame altoriuje yra Dievo Motinos atvaizdas, kuris yra romė niš kos Dievo Motinos Salus Populi Romani ikonos kopija.
Archeologinių kasinė jimų metu buvo aptiktos ankstesnio pastato liekanos, į skaitant 10–11 amž ių sandū ros plytas.
Dabartinė romaninė š ventovė buvo pastatyta XI amž iaus antroje pusė je, XII amž iaus pradž ioje. 1404 m. vyskupo Petro Vyš ovo Radolinskio dė ka baž nyč ia tapo universiteto parapine. XVII amž iaus pradž ioje, po reikš mingos rekonstrukcijos, pastatas į gavo barokinį vaizdą : paaukš tintos baž nyč ios sienos, visas pastatas už dengtas kupolu, tinkuotos romaninė s sienos, į rengtas naujas iš ė jimas iš vakarų pusė s. . Rekonstrukcijai vadovavo prof. Valentinas Fontana, taip pat kun. Sebastianas Miroszas. 1711 metais baigta statyti zakristija, o 1778 metais – palaimintojo Vincento Kadlubkos koplyč ia.
Pastatas vienanavis, dengtas elipsiniu kupolu, su tiesiogiai už daru altoriumi. Greta navos yra dvi niš os (pastoforija). Į š iaurę nuo baž nyč ios ribojasi su zakristija artimos pusapvalė s apsidė s formai, pietuose - stač iakampė koplyč ia Kadlubka.
Prieš ais kitos baž nyč ios į ė jimą yra vė lyvojo baroko portalas (XVIII a. II pusė ).
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
