Kapucinai į Krokuvą atvyko 1695 m. Baž nyč ios fundatorius Wojciechas Dembinskis. Pirmosios pamaldos naujoje baž nyč ioje į vyko 1700 metų rugpjū č io 15 dieną . Baž nyč ia pastatyta pagal Toskanos baroko pavyzdį ir primena tradicines italų kapucinų š ventyklas. Ant pagrindinio altoriaus yra Š venč iausiosios Mergelė s Marijos Apreiš kimo atvaizdas, 1701 metais nutapytas Petro Dandini iš Florencijos ir padovanotas Krokuvos kapucinams Toskanos kunigaikš č io Kosmo III Medič io į sakymu. Kairė je nuo pagrindinio altoriaus yra patrankos sviedinys, pataikę s į presbiteriją per konfederacijos mū š į su Rusijos kariuomene 1768 m. rugpjū č io 15 d. ir į strigo sienoje. Baž nyč ios vidus, vestibiulis ir sienos padengtos atminimo lentomis iš kiliems kariniams vadams ir pasiprieš inimo didvyriams pagerbti.
Baž nyč ios kieme gausu nagais pervertų sukryž iuotų rankų atvaizdų – simbolinis Vieš paties Kanč ios atvaizdas.
Š io vienuolyno tė vai kapucinai š imtmeč ius ė jo kapelionų pareigas, lydė davo sukilė lių dalinius ir karinius dalinius per Lenkijos nepriklausomybė s karus. Daugelis jų pasiž ymė jo arba ž uvo mū š iuose, buvo nuž udyti Vokietijos ir Sovietų Są jungos kalė jimuose bei koncentracijos stovyklose. Š iuos drą sius ž mones primena paminklinė lenta ant baž nyč ios sienos.
Š ventoriuje taip pat yra paminklas Š ventajam Tė vui Pijui. Francesco Forgione, kaip tė vas Pio buvo vadinamas prieš tapdamas vienuoliu, gimė.1887 m. maž ame Pietrelcine miestelyje pietų Italijoje. Bū damas š eš iolikos jis į stojo į kapucinų ordiną , pasivadinę s Pio, ir nuo 1916 m. iki mirties nepaliko maž o vienuolyno San Dž ovanio Rotondo kaime. 1918 m. tė vo Pio gyvenime į vyko į vykis, kuris kartą ir visiems laikams kardinaliai pakeitė jo gyvenimą.
Ant vienuolio kū no atsirado stigmos – matomos kruvinos ž aizdos tose vietose, kur jos buvo ant nukryž iuoto Jė zaus Kristaus kū no: delnuose, pė dose ir š onuose. Tė vas Pio 50 metų neš iojo stigmą ; jie dingo likus kelioms valandoms iki jo mirties, nepalikdami jokių pė dsakų . 2002 m. Katalikų baž nyč ia paskelbė š ventuoju tė vą Pio. 2008 metais buvo atlikta jo palaikų ekshumacija ir paaiš kė jo, kad š ventojo kū nas liko nepaperkamas praė jus 40 metų po jo mirties.
Loretos namą kapucinai pastatė netrukus po to, kai buvo pastatyta lenkų architekto Caspero Bazhankos suprojektuota Š vč . Mergelė s Marijos Apreiš kimo baž nyč ia. 1712 m. balandž io 20 d. buvo paš ventintas kertinis akmuo. Pastatas daugiausia baigtas 1715 m. , vidaus darbai tę sė si iki 1719 m.
Namas yra tiksli Š ventų jų namų š ventovė s Italijos Loreto mieste kopija.
Pagal tradiciją š iame Nazareto name gyveno Š venč iausioji Mergelė Marija ir Juozapas, o XIII amž iuje jis buvo perkeltas į Italiją . Centrinę vietą ant altoriaus už ima Michalo Stachowicziaus Mergelė s Marijos Loretos skulptū ra, kurią jis 1818 m.
Dovanų dė ž utę.1733 metais vienuolynui padovanojo vyriausias karaliaus Jano III Sobieskio sū nus Liudvikas Sobieskis. Jis pagamintas iš juodmedž io ir papuoš tas Senojo Testamento miniatiū romis. Jis tikriausiai buvo pagamintas 1662 metais Prancū zijos karaliaus Liudviko XIV studijoje.
1794 m. kovo 24 d. Loretos namuose Tadeuš as Kosciuš ka paš ventino kardą ir su karininkais prisiekė negailė ti gyvybė s kovoje už Lenkijos nepriklausomybę . Po 100 metų buvo pastatyta memorialinė lenta Alfredui Daunui apie š į į vykį . 1943 metais okupacijos metais vokieč iai lentą nuė mė , tač iau ji iš liko ir 1945 metais grą ž inta į savo vietą.
Lenkų aviatorių pagerbimas, kuriame pavaizduota Mergelė ir Kū dikis Kristus, buvo pastatytas ant Loretos namų sienos 2000 m. Virš jos – bronzinė lenta su lė ktuvo atvaizdu ir už raš u – „Lenkų lakū nai – jų globė ja“.
Prieš ais į ė jimą į baž nyč ią ir Loretos namus yra baronų konfederatų – kovotojų už nepriklausomybę ir civilių , ž uvusių.1768-1771 metais, masinė s kapavietė s, kaip paraš yta ant kryž iaus „kovose su maskvė nais“. Š iuo metu kapą tvarko tė vai kapucinai. Atnaujintas kryž ius, sukurtas pagal senų jų š io kapo kryž ių pavyzdį , buvo pastatytas 1993 m. Tai vienintelis konfederatų kapas, iš likę s dė l nuolatinio vienuolyno dė mesio. Kitus kapus – Plantuose ir Vavelio kalne – valdž ia sunaikino.
Baž nyč ios kieme gausu nagais pervertų sukryž iuotų rankų atvaizdų – simbolinis Vieš paties Kanč ios atvaizdas.
Š io vienuolyno tė vai kapucinai š imtmeč ius ė jo kapelionų pareigas, lydė davo sukilė lių dalinius ir karinius dalinius per Lenkijos nepriklausomybė s karus. Daugelis jų pasiž ymė jo arba ž uvo mū š iuose, buvo nuž udyti Vokietijos ir Sovietų Są jungos kalė jimuose bei koncentracijos stovyklose. Š iuos drą sius ž mones primena paminklinė lenta ant baž nyč ios sienos.
Š ventoriuje taip pat yra paminklas Š ventajam Tė vui Pijui. Francesco Forgione, kaip tė vas Pio buvo vadinamas prieš tapdamas vienuoliu, gimė.1887 m. maž ame Pietrelcine miestelyje pietų Italijoje. Bū damas š eš iolikos jis į stojo į kapucinų ordiną , pasivadinę s Pio, ir nuo 1916 m. iki mirties nepaliko maž o vienuolyno San Dž ovanio Rotondo kaime. 1918 m. tė vo Pio gyvenime į vyko į vykis, kuris kartą ir visiems laikams kardinaliai pakeitė jo gyvenimą.
Ant vienuolio kū no atsirado stigmos – matomos kruvinos ž aizdos tose vietose, kur jos buvo ant nukryž iuoto Jė zaus Kristaus kū no: delnuose, pė dose ir š onuose. Tė vas Pio 50 metų neš iojo stigmą ; jie dingo likus kelioms valandoms iki jo mirties, nepalikdami jokių pė dsakų . 2002 m. Katalikų baž nyč ia paskelbė š ventuoju tė vą Pio. 2008 metais buvo atlikta jo palaikų ekshumacija ir paaiš kė jo, kad š ventojo kū nas liko nepaperkamas praė jus 40 metų po jo mirties.
Loretos namą kapucinai pastatė netrukus po to, kai buvo pastatyta lenkų architekto Caspero Bazhankos suprojektuota Š vč . Mergelė s Marijos Apreiš kimo baž nyč ia. 1712 m. balandž io 20 d. buvo paš ventintas kertinis akmuo. Pastatas daugiausia baigtas 1715 m. , vidaus darbai tę sė si iki 1719 m.
Namas yra tiksli Š ventų jų namų š ventovė s Italijos Loreto mieste kopija.
Pagal tradiciją š iame Nazareto name gyveno Š venč iausioji Mergelė Marija ir Juozapas, o XIII amž iuje jis buvo perkeltas į Italiją . Centrinę vietą ant altoriaus už ima Michalo Stachowicziaus Mergelė s Marijos Loretos skulptū ra, kurią jis 1818 m.
Dovanų dė ž utę.1733 metais vienuolynui padovanojo vyriausias karaliaus Jano III Sobieskio sū nus Liudvikas Sobieskis. Jis pagamintas iš juodmedž io ir papuoš tas Senojo Testamento miniatiū romis. Jis tikriausiai buvo pagamintas 1662 metais Prancū zijos karaliaus Liudviko XIV studijoje.
1794 m. kovo 24 d. Loretos namuose Tadeuš as Kosciuš ka paš ventino kardą ir su karininkais prisiekė negailė ti gyvybė s kovoje už Lenkijos nepriklausomybę . Po 100 metų buvo pastatyta memorialinė lenta Alfredui Daunui apie š į į vykį . 1943 metais okupacijos metais vokieč iai lentą nuė mė , tač iau ji iš liko ir 1945 metais grą ž inta į savo vietą.
Lenkų aviatorių pagerbimas, kuriame pavaizduota Mergelė ir Kū dikis Kristus, buvo pastatytas ant Loretos namų sienos 2000 m. Virš jos – bronzinė lenta su lė ktuvo atvaizdu ir už raš u – „Lenkų lakū nai – jų globė ja“.
Prieš ais į ė jimą į baž nyč ią ir Loretos namus yra baronų konfederatų – kovotojų už nepriklausomybę ir civilių , ž uvusių.1768-1771 metais, masinė s kapavietė s, kaip paraš yta ant kryž iaus „kovose su maskvė nais“. Š iuo metu kapą tvarko tė vai kapucinai. Atnaujintas kryž ius, sukurtas pagal senų jų š io kapo kryž ių pavyzdį , buvo pastatytas 1993 m. Tai vienintelis konfederatų kapas, iš likę s dė l nuolatinio vienuolyno dė mesio. Kitus kapus – Plantuose ir Vavelio kalne – valdž ia sunaikino.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
