Skaitydami anksč iau internete atsiliepimus apie Colvos paplū dimį , tikė jomė s labai banguoto vandenyno. Tač iau paaiš kė jo, kad vandenynas buvo visiš kai ramus. Tač iau jame buvo maž ų gyvū nų , pavyzdž iui, jū rinių blakių , kurių kuo daugiau į kando, tuo vandenynas buvo ramesnis. Taigi vieną dieną , atė ję maudytis prieš pusryč ius, galė jome tik greitai iš simaudyti ir buvome priversti trauktis į krantą , jausdami visą kū ną iš plaktą dilgė lių . Tiesa, tą rytą vandenynas buvo visiš kai ramus. Net maž os bangelė s nesutrikdė vandens pavirš iaus ramybė s. Apie 10 valandą ryto jaudulys daž niausiai po truputį pakildavo, o pietų metu bjaurū s gyvū nai maudydamiesi beveik nesivargino.
Kiti jū ros gyvū nai (rykliai, gyvatė s, barakudos) mū sų vandenyje netrukdė . Nors gidas į spė jo, kad tai į manoma. Kartą vandenyne sutikome š iek tiek hipiš ką senelį , kuris, apkeliavę s pusę pasaulio, nusprendė , kad jam geriausia poilsiauti Goa ir č ia atvyksta nuo 1970 metų.
Jam buvo nuobodu ir jis labai norė jo pasikalbė ti. Jis pasakojo, kad per 45 savo kelionių į Goa metus jis nė karto nesusidū rė su jū ros gyvū nais, kurie plaukiodamas atakuotų ž mones.
Tač iau smė lis ant kranto buvo ypatingas. Jis buvo visiš kai baltas ir girgž dė jo po kojomis, tarsi bū tų krakmolas. Jis taip pat girgž dė jo vandenyje vandenyne! O dė l smė lio grynumo (baltumo) vanduo buvo labai skaidrus.
Per 10 dienų atostogų Colvoje mes niekada nenuė jome į paplū dimį per centrinį iš ė jimą . Beveik visada ten buvo daugybė vietinių ž monių . Per atostogas š ios masė s „aptaš kydavo“ iki paplū dimio, ant kurio sė dė jome, pakraš č io. Tač iau š iuo atveju „Bumerango“ kokteilis pasitarnavo kaip patikima priedanga ant gultų , kurių daž niausiai apsigyvendavome. O paplū dimyje mus „apsaugojo“ gelbė tojas, kuris sė dė jo tiesiai prieš ais š į kaklą.
Vietinių elgesys paplū dimyje mus iš pradž ių nustebino.
Jie bandė fotografuotis su turistais (į skaitant suaugusius vyrus, tokius kaip aš ). Tuo pač iu metu, kaip taisyklė , jie nepraš ė leidimo, o tiesiog vaikš č iojo ir spaudė mygtuką iš po tylos. Jū roje jaunų vyrų grupė s bandė prisiartinti prie bet kokio amž iaus besimaudanč ių europieč ių moterų , daž nai už siimdamos savę s tenkinimu. Mū sų š lovingas gelbė tojas iš varė ir pirmos, ir antros rū š ies grupes.
Kiti jū ros gyvū nai (rykliai, gyvatė s, barakudos) mū sų vandenyje netrukdė . Nors gidas į spė jo, kad tai į manoma. Kartą vandenyne sutikome š iek tiek hipiš ką senelį , kuris, apkeliavę s pusę pasaulio, nusprendė , kad jam geriausia poilsiauti Goa ir č ia atvyksta nuo 1970 metų.
Jam buvo nuobodu ir jis labai norė jo pasikalbė ti. Jis pasakojo, kad per 45 savo kelionių į Goa metus jis nė karto nesusidū rė su jū ros gyvū nais, kurie plaukiodamas atakuotų ž mones.
Tač iau smė lis ant kranto buvo ypatingas. Jis buvo visiš kai baltas ir girgž dė jo po kojomis, tarsi bū tų krakmolas. Jis taip pat girgž dė jo vandenyje vandenyne! O dė l smė lio grynumo (baltumo) vanduo buvo labai skaidrus.
Per 10 dienų atostogų Colvoje mes niekada nenuė jome į paplū dimį per centrinį iš ė jimą . Beveik visada ten buvo daugybė vietinių ž monių . Per atostogas š ios masė s „aptaš kydavo“ iki paplū dimio, ant kurio sė dė jome, pakraš č io. Tač iau š iuo atveju „Bumerango“ kokteilis pasitarnavo kaip patikima priedanga ant gultų , kurių daž niausiai apsigyvendavome. O paplū dimyje mus „apsaugojo“ gelbė tojas, kuris sė dė jo tiesiai prieš ais š į kaklą.
Vietinių elgesys paplū dimyje mus iš pradž ių nustebino.
Jie bandė fotografuotis su turistais (į skaitant suaugusius vyrus, tokius kaip aš ). Tuo pač iu metu, kaip taisyklė , jie nepraš ė leidimo, o tiesiog vaikš č iojo ir spaudė mygtuką iš po tylos. Jū roje jaunų vyrų grupė s bandė prisiartinti prie bet kokio amž iaus besimaudanč ių europieč ių moterų , daž nai už siimdamos savę s tenkinimu. Mū sų š lovingas gelbė tojas iš varė ir pirmos, ir antros rū š ies grupes.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …