Pirmą kartą į Vagator paplū dimį patekome iš Casa Vagator vieš buč io. Kai prieš kelionę į Indiją buvome į spė ti, kad į paplū dimį gali tekti eiti per š iukš liadė ž es, neį sivaizdavau, kad tai bus tiesiogine to ž odž io prasme. Todė l pirmas į spū dis buvo po š oko.
Antrasis į spū dis taip pat buvo š okas. Daiktus pasidė jome ant š alia esanč io kaklo gulto, iš kurio kaip voras ant musė s, į kliuvę s į tinklą , matyt, š eimininkas iš š oko prie mū sų su meniu rankose ir pradė jo baksnoti š iuo meniu, priversdamas. už sakyti ką nors gana grubiu pavidalu. Po padavė jų Colvos paplū dimyje toks nemandagus elgesys mus š okiravo, o mes, neieš kodami mandagių ž odž ių kiš enė je, tiesiog iš siuntė me. Tiesa mandagiai britiš kai. Vietinis deliugas č ia pat pradė jo zyzti, kad tada už gultą reikia mokė ti 100 rupijų (Bumerange turė jome 3 puikią kavą ir 5 gultus po baldakimu pavė syje už.210 rupijų ) ir nuriedė jo tik mums suplė š ę.200 rupijų.
Po kelių dienų , grį ž ę iš rytinio pasivaikš č iojimo pusryč iauti, suž inojome, kad š io kaklo darbuotojai po ž eme į mū sų vieš buč io vartų č iaupą , kuriame su ž mona plovė me kojas, rinko vandenį marinuotiems agurkams virti. Galima tik į sivaizduoti, kaip ir su kuo jie ten plaudavo indus. Tad turbū t gerai, kad pirmasis susitikimas mus atgrasė nuo vė l prisiartinti prie š io kaklo.
Treč iasis į spū dis taip pat nebuvo dž iuginantis. Po balto Colvos smė lio ir skaidraus vandens, tamsus smulkus vulkaninis Vagator smė lis pakrantė s vandenį privertė atrodyti kaip pelkė . Paplaukę kiek toliau nuo kranto, kad nelakstytų pakrantė s pelkė je, pamatė me, kad mus stipriai neš a srovė . Greitai irkluoti buvo galima, bet dingo noras plaukti. Liko tik vienas nusivylimas palikus puikų Soul Vacation vieš butį Colvoje, neaiš ku kur ir kodė l, o dar brangiau.
Bet tai buvo tik pirmoji mū sų diena Vagatoryje ir dar neradome iš ė jimo į Chaporo paplū dimį . Nors tai visai kita istorija...
O vė liau radome bene pagrindinę Vagator paplū dimio į ž ymybę – dievo Viš nu galvą ir iš akmens iš kaltą jū ros vė ž lį . Š ias figū rė les septintajame deš imtmetyje iš drož ė kaž koks hipis olandų skulptorius ir jos tapo vietiniu orientyru. Tiesa, š alia stovintis kratytojas nusprendė , kad už darbis svarbiau ir nutiesė taką plytelė mis iki pat vė ž lio, š alia pastatydamas savo tvorą . Bet tegul tai susitvarko vietiniai.. .
Antrasis į spū dis taip pat buvo š okas. Daiktus pasidė jome ant š alia esanč io kaklo gulto, iš kurio kaip voras ant musė s, į kliuvę s į tinklą , matyt, š eimininkas iš š oko prie mū sų su meniu rankose ir pradė jo baksnoti š iuo meniu, priversdamas. už sakyti ką nors gana grubiu pavidalu. Po padavė jų Colvos paplū dimyje toks nemandagus elgesys mus š okiravo, o mes, neieš kodami mandagių ž odž ių kiš enė je, tiesiog iš siuntė me. Tiesa mandagiai britiš kai. Vietinis deliugas č ia pat pradė jo zyzti, kad tada už gultą reikia mokė ti 100 rupijų (Bumerange turė jome 3 puikią kavą ir 5 gultus po baldakimu pavė syje už.210 rupijų ) ir nuriedė jo tik mums suplė š ę.200 rupijų.
Po kelių dienų , grį ž ę iš rytinio pasivaikš č iojimo pusryč iauti, suž inojome, kad š io kaklo darbuotojai po ž eme į mū sų vieš buč io vartų č iaupą , kuriame su ž mona plovė me kojas, rinko vandenį marinuotiems agurkams virti. Galima tik į sivaizduoti, kaip ir su kuo jie ten plaudavo indus. Tad turbū t gerai, kad pirmasis susitikimas mus atgrasė nuo vė l prisiartinti prie š io kaklo.
Treč iasis į spū dis taip pat nebuvo dž iuginantis. Po balto Colvos smė lio ir skaidraus vandens, tamsus smulkus vulkaninis Vagator smė lis pakrantė s vandenį privertė atrodyti kaip pelkė . Paplaukę kiek toliau nuo kranto, kad nelakstytų pakrantė s pelkė je, pamatė me, kad mus stipriai neš a srovė . Greitai irkluoti buvo galima, bet dingo noras plaukti. Liko tik vienas nusivylimas palikus puikų Soul Vacation vieš butį Colvoje, neaiš ku kur ir kodė l, o dar brangiau.
Bet tai buvo tik pirmoji mū sų diena Vagatoryje ir dar neradome iš ė jimo į Chaporo paplū dimį . Nors tai visai kita istorija...
O vė liau radome bene pagrindinę Vagator paplū dimio į ž ymybę – dievo Viš nu galvą ir iš akmens iš kaltą jū ros vė ž lį . Š ias figū rė les septintajame deš imtmetyje iš drož ė kaž koks hipis olandų skulptorius ir jos tapo vietiniu orientyru. Tiesa, š alia stovintis kratytojas nusprendė , kad už darbis svarbiau ir nutiesė taką plytelė mis iki pat vė ž lio, š alia pastatydamas savo tvorą . Bet tegul tai susitvarko vietiniai.. .
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …