Ž inote, apie galerijas galite daug kalbė ti. Ž inoma, jei turite nuotaiką . Ir nesvarbu, ar autoriaus kū ryba tave už kabino, ar ne, kaip ryš kiai ir dinamiš kai klostė si kompozicija, kaip teisingai panaudotas š viesos ir spalvų tandemas, darniai ar ne klostė si vaizdinis veiksmas ir kieno mokykla, na, tiesiog aiš kiai prasiskverbė į pirmą planą , nepaisant aiš kaus autoriaus neigimo. Galite prisiminti ypač ryš kius ir į simintinus terminus, pabandyti nesuprastą apibū dinti paprastais ž odž iais ar apibū dinti banalumą kuo miglotiau ir entuziastingiau. Tapyba iš tvers viską , iš skyrus tylą ir abejingumą.
Ne dė l to autoriai raš ė , kū rė , reiš kė si, pasibaigė pač iame projekto viduryje, prisikė lė ir už baigė kū rinį nepaisydami visų mū sų idė jų apie natū ralų ir klasikinį pieš inį . Taigi bū siu iš kalbingas, mobilus, ironiš kas ir abstraktus. Kad nenuobodž iautumė te.
Hugh Lane galerija yra į vairių ž anrų kolekcija. Nors neį sivaizduoju savę s kaip daugiau ar maž iau iš prususios kritikė s, patirtis, aplankius keliolika tokių į staigų , leidž ia melancholiš kai ž vilgtelė ti į meno erdvę iki tos akimirkos, kai galiu dž iaugsmingai suš ukti š alia esanč iam kaimynui: „Paž į stu š į menininką . “, po kurio jis kultū ringai nutols nuo manę s prailginto miegamojo atstumu.
Bet baigkime mano patirtimi ir pabandykime atskleisti „auksinio rakto paslaptį “ – eiti ar neiti. Galerija yra modernizmo menininkų talpykla. Š iuolaikiniai menininkai – nuo impresionistų iki visiš kai beprotiš kų mū sų amž iaus menininkų idė jų.
Kolekcijos yra dviejuose aukš tuose. Yra kavinė , suvenyrų parduotuvė , liftas, tualetai – viskas kaip pas ž mones. Į ė jimas nemokamas, tač iau vis tiek rekomenduojama iš mesti 2 eurus už bendrą fondą.
Apž iū rą pradė sime nuo pirmojo aukš to, kur yra pagrindinis fondas, ir tę sime antrajame, tik dė l kelių salių . Fotografuoti griež tai draudž iama, antraip č ia bū č iau darę s fotoreportaž ą su savo komentarais. Taigi jū s turite iš spausti entuziazmo jausmą ir iš purkš ti visus turimus apraš omuosius bū dvardž ius tiesiai ant nekalto popieriaus.
Pirmoji maž a galerija prie į ė jimo yra Harry Clarke. Č ia, tamsiame kambaryje, pristatomas jo darbas su vitraž ais. Darbai labai labai graž ū s, o su tokiu spalvų atkū rimu ir tinkamu apš vietimu man paliko geriausią į spū dį . Jū s negalite praleisti. Net jei turite pusę minutė s laiko, turite jas skirti ne frazei „kur yra tavo tualetas, aš skubiai“, o apmą stydami Klarko š edevrus.
Toliau ateina kambarys su impresionistų darbais. Edgaras Degas, Eugene'as Bodinas, Claude'as Monet, Renoir ir kt.
Š i romantikų grupė man jau paž į stama iš Europos kolekcijų . Labai dž iaugiuosi, kad radau savo mė gstamiausią olandų atlikė ją Jonakind. Č ia buvo pristatytas tik vienas jo paveikslas „Č iuož imas Olandijoje“, bet koks meistro darbas. Stulbinantis konkretumas, nuotaikos spalvų perteikimas. Tai, kaip ž mogus susitvarko tiksliais potė piais, yra toks kasdienis pasaulis, kad ne kiekvienas fotoaparatas gali su tuo susitvarkyti.
Toliau – pora kambarių su prancū zų mokyklos portretų tapytojais ir proletarų portretais, sumaiš ytais su garsių airių meistrų Airijos kaimo peizaž ais.
Nuo klasikinių kū rinių pereiname į Franciso Bacono studiją , kuri neabejotinai patrauks ieš kanč ių prigimties dė mesį su galimai sukrė tusia psichika ir nesė kmingu pož iū riu į dalykų bū klę . Vis dė lto susigundž iau slapta fotografuoti jo studijoje „iš po apsiausto“.
Kaip teigė autorė : „Kurti galiu tik š ioje studijoje, tik savo asmeniniame chaose“. Taip „sukurti“ chaosą reikia ne tik studijoje. Galbū t esu griež ta ir kritiš ka, bet bet kurio autoriaus lemtis bū ti pagirtam ir kaltam.
Asmeniš kai mane į tempia nuotraukos, kuriose ž mogus bando į amž inti ž mogaus verksmą daž ais. Ir kaž kas pasakys – „Š aunu! “. Franciso Bacono projektai gimė iš į spū dž ių , kuriuos jis gavo iš Sergejaus Einš teino filmo „Potiomkinas“ emocinė s pusė s ir Pablo Picasso veiklos. Apskritai, galerija yra didelė , mė gaukitė s.
Antrame aukš te jus dž iugins mū sų dienų menininkai. Nuo pieš tų kvadratų ir grafito moters atvaizdo su daugiausia 10 potė pių (William Skott, Seated Woman, 1954) – tai bū tina pamatyti, iki į spū dingų daiktų ir spalvų koliaž ų . Yra ką pamatyti, bet nė ra apie ką galvoti. Mano asmenine nuomone.
Na, o baigiamasis akordas daž ytos tamsiai raudonai plaukuotos odinė s sofos pavidalu sukuria skaudų į spū dį ir vaizdą iš filmo „Avinė lių tyla“. Turė jau dar kartą aplankyti Harį Clarke'ą finale, kad nuplauč iau gyvū niš ką sustingimą nuo susitikimo su koš mariš ka sofa. Nors prigimtys yra labiau netradicinė s ir atviros kaž kam naujam, sofa jiems gali atrodyti miela.
Meno mylė tojai tikrai turė tų eiti. Taip, ir tik ž iū rovai gali ž iū rė ti nemokamai. Važ iuoti č ia ir gaiš ti brangų laiką suspaustoje programoje „pamatyk Dubliną po 48 valandų “, manau, neverta. Visais kitais atvejais tikrai galiu rekomenduoti.
Antradienį – ketvirtadienį nuo 10.00 iki 18.00 val
Penktadienį , š eš tadienį nuo 10.00 iki 17.00 val
Sekmadienį nuo 11.00 iki 17.00 val
į ė jimas nemokamas
Charlemont namas,
Š iaurė s Parnell aikš tė , Dublinas 1
Hughlane. t. y
remiantis medž iaga iš mano svetainė s samtyr. lt
Ne dė l to autoriai raš ė , kū rė , reiš kė si, pasibaigė pač iame projekto viduryje, prisikė lė ir už baigė kū rinį nepaisydami visų mū sų idė jų apie natū ralų ir klasikinį pieš inį . Taigi bū siu iš kalbingas, mobilus, ironiš kas ir abstraktus. Kad nenuobodž iautumė te.
Hugh Lane galerija yra į vairių ž anrų kolekcija. Nors neį sivaizduoju savę s kaip daugiau ar maž iau iš prususios kritikė s, patirtis, aplankius keliolika tokių į staigų , leidž ia melancholiš kai ž vilgtelė ti į meno erdvę iki tos akimirkos, kai galiu dž iaugsmingai suš ukti š alia esanč iam kaimynui: „Paž į stu š į menininką . “, po kurio jis kultū ringai nutols nuo manę s prailginto miegamojo atstumu.
Bet baigkime mano patirtimi ir pabandykime atskleisti „auksinio rakto paslaptį “ – eiti ar neiti. Galerija yra modernizmo menininkų talpykla. Š iuolaikiniai menininkai – nuo impresionistų iki visiš kai beprotiš kų mū sų amž iaus menininkų idė jų.
Kolekcijos yra dviejuose aukš tuose. Yra kavinė , suvenyrų parduotuvė , liftas, tualetai – viskas kaip pas ž mones. Į ė jimas nemokamas, tač iau vis tiek rekomenduojama iš mesti 2 eurus už bendrą fondą.
Apž iū rą pradė sime nuo pirmojo aukš to, kur yra pagrindinis fondas, ir tę sime antrajame, tik dė l kelių salių . Fotografuoti griež tai draudž iama, antraip č ia bū č iau darę s fotoreportaž ą su savo komentarais. Taigi jū s turite iš spausti entuziazmo jausmą ir iš purkš ti visus turimus apraš omuosius bū dvardž ius tiesiai ant nekalto popieriaus.
Pirmoji maž a galerija prie į ė jimo yra Harry Clarke. Č ia, tamsiame kambaryje, pristatomas jo darbas su vitraž ais. Darbai labai labai graž ū s, o su tokiu spalvų atkū rimu ir tinkamu apš vietimu man paliko geriausią į spū dį . Jū s negalite praleisti. Net jei turite pusę minutė s laiko, turite jas skirti ne frazei „kur yra tavo tualetas, aš skubiai“, o apmą stydami Klarko š edevrus.
Toliau ateina kambarys su impresionistų darbais. Edgaras Degas, Eugene'as Bodinas, Claude'as Monet, Renoir ir kt.
Š i romantikų grupė man jau paž į stama iš Europos kolekcijų . Labai dž iaugiuosi, kad radau savo mė gstamiausią olandų atlikė ją Jonakind. Č ia buvo pristatytas tik vienas jo paveikslas „Č iuož imas Olandijoje“, bet koks meistro darbas. Stulbinantis konkretumas, nuotaikos spalvų perteikimas. Tai, kaip ž mogus susitvarko tiksliais potė piais, yra toks kasdienis pasaulis, kad ne kiekvienas fotoaparatas gali su tuo susitvarkyti.
Toliau – pora kambarių su prancū zų mokyklos portretų tapytojais ir proletarų portretais, sumaiš ytais su garsių airių meistrų Airijos kaimo peizaž ais.
Nuo klasikinių kū rinių pereiname į Franciso Bacono studiją , kuri neabejotinai patrauks ieš kanč ių prigimties dė mesį su galimai sukrė tusia psichika ir nesė kmingu pož iū riu į dalykų bū klę . Vis dė lto susigundž iau slapta fotografuoti jo studijoje „iš po apsiausto“.
Kaip teigė autorė : „Kurti galiu tik š ioje studijoje, tik savo asmeniniame chaose“. Taip „sukurti“ chaosą reikia ne tik studijoje. Galbū t esu griež ta ir kritiš ka, bet bet kurio autoriaus lemtis bū ti pagirtam ir kaltam.
Asmeniš kai mane į tempia nuotraukos, kuriose ž mogus bando į amž inti ž mogaus verksmą daž ais. Ir kaž kas pasakys – „Š aunu! “. Franciso Bacono projektai gimė iš į spū dž ių , kuriuos jis gavo iš Sergejaus Einš teino filmo „Potiomkinas“ emocinė s pusė s ir Pablo Picasso veiklos. Apskritai, galerija yra didelė , mė gaukitė s.
Antrame aukš te jus dž iugins mū sų dienų menininkai. Nuo pieš tų kvadratų ir grafito moters atvaizdo su daugiausia 10 potė pių (William Skott, Seated Woman, 1954) – tai bū tina pamatyti, iki į spū dingų daiktų ir spalvų koliaž ų . Yra ką pamatyti, bet nė ra apie ką galvoti. Mano asmenine nuomone.
Na, o baigiamasis akordas daž ytos tamsiai raudonai plaukuotos odinė s sofos pavidalu sukuria skaudų į spū dį ir vaizdą iš filmo „Avinė lių tyla“. Turė jau dar kartą aplankyti Harį Clarke'ą finale, kad nuplauč iau gyvū niš ką sustingimą nuo susitikimo su koš mariš ka sofa. Nors prigimtys yra labiau netradicinė s ir atviros kaž kam naujam, sofa jiems gali atrodyti miela.
Meno mylė tojai tikrai turė tų eiti. Taip, ir tik ž iū rovai gali ž iū rė ti nemokamai. Važ iuoti č ia ir gaiš ti brangų laiką suspaustoje programoje „pamatyk Dubliną po 48 valandų “, manau, neverta. Visais kitais atvejais tikrai galiu rekomenduoti.
Antradienį – ketvirtadienį nuo 10.00 iki 18.00 val
Penktadienį , š eš tadienį nuo 10.00 iki 17.00 val
Sekmadienį nuo 11.00 iki 17.00 val
į ė jimas nemokamas
Charlemont namas,
Š iaurė s Parnell aikš tė , Dublinas 1
Hughlane. t. y
remiantis medž iaga iš mano svetainė s samtyr. lt
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
