Paminklas vengrų vadui ir revoliucionieriui Arturui Gergei (1818 - 1916) stovi ant Budos pilies Bastiono promenados kalvos. Per 1848–49 m. Vengrijos revoliuciją Gergely, būdamas vyriausias Vengrijos sukilėlių armijos vadas, išvijo austrus iš Budos pilies. Apgulties ir karo veiksmų metu karališkoji pilis sudegė. Po revoliucijos pralaimėjimo Arthuras Gergely buvo priverstas pasiduoti laimėtojų malonei, o tai atstūmė nuo jo pažangiąją Vengrijos visuomenės dalį. Tik po kelių dešimtmečių jo nuopelnus per Vengrijos revoliuciją pripažino tautiečiai.
Paminklas pirmą kartą buvo pastatytas 1935 m. gegužės 21 d., tai buvo bronzinė jojimo statula ant masyvaus marmurinio pjedestalo. Artūras Gergei ramiai, oriai sėda ant žirgo, dešinėje rankoje laiko galvos apdangalą, o kairėje – vadeles. Paminklo autoriui skulptoriui György Vastagui priklauso dar vienas kūrinys, taip pat esantis ant Pilies kalno – paminklas vengrų husarui András Hadik. 1944 m. Budapešto išlaisvinimo mūšiuose paminklas buvo smarkiai apgadintas ir buvo išardytas, o bronzinė statula išlydyta. 1990 metais paminklą Arthurui Gergei atkūrė garsus skulptorius Laszlo Marton, garsiosios „Mažosios princesės“ Dunojaus krantinėje autorius.