Splitas (kroatiš kai Splitas, itališ kai Spalato) – miestas, turintis daugiau nei 1700 metų istoriją . Didž iausias Dalmatijos miestas ir antras pagal dydį š alies miestas po sostinė s – Zagrebo. Jis yra centrinė je Adrijos jū ros pakrantė s dalyje tarp Zadaro ir Dubrovniko miestų . Gyventojų skaič ius yra 1.102 ž monė s.
Miestas yra Marjano pusiasalyje tarp Kastelos į lankos ir Splito kanalo Mosoro kalnų papė dė je (aukš č iausia virš ū nė – Mosoras, 1330 metrų ). Sesuo miestas Odesa.
Diokletiano rū mai (kroatiš kai Dioklecijanova pala? a) – rū mai Splite (Kroatija), pastatyti Romos imperatoriaus Diokletiano, valdž iusio 284–305 m. e. Diokletiano rū mai laikomi geriausiais iš likusiais Romos imperijos laikų rū mais[1]. Nuo 1979 metų rū mai kartu su istoriniu Splito centru yra į traukti į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą.
Imperatorius Diokletianas yra plač iai ž inomas kaip imperatorius, kuris iš kilmingai atsisakė valdž ios ir visiš kai pasidavė privač iam gyvenimui savo dvare Salonoje, kur 8 metus gyveno atsiskyrę s. Buvę s imperatorius atsisakė Maksimiano ir Galerijaus bandymo į tikinti jį sugrį ž ti į valdž ią , be kita ko, paž ymė damas, kad jei jie bū tų matę , kas yra jo už augintas kopū stas, jie nebū tų jo varginę savo pasiū lymais.
Vaikinas Avre'as? li vale? Dioklecijos ry? n (lot. Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas, vardas gimimo metu – Dioklis (lot. Dioclus); 245 m. , Dalmatija – 313 m. gruodž io 3 d. , Salonas) – Romos imperatorius nuo 284 m. lapkrič io 20 d. iki 305 m. geguž ė s 1 d. Diokletiano atė jimas į valdž ią baigė si. kaip tai vadinama III amž iaus krize Romoje. Jis į steigė tvirtą vyriausybę ir paš alino fikciją , kad imperatorius buvo tik pirmasis iš senatorių (principų ), o po to jis paskelbė save suverenu valdovu. Nuo jo valdymo prasideda Romos istorijos laikotarpis, vadinamas dominavimu.
Diokletianas gimė apie 245 m. Scodros (dabar Skutari) apylinkė se Diokletijos miestelyje ir buvo kilę s iš ž emesnių socialinių sluoksnių (jo tė vas buvo laisvasis, o senelis – vergas).
Į raš omas pas Gallieną kaip paprastas karys karo tarnybai. greitai pakilo karjeros laiptais,
Apsistoję s Galijoje su savo legionu, jis, pasak legendos, iš vieno druido spė jo, kad už muš ę s š erną (lot. aper) taps imperatoriumi. Valdant Probui, jis jau buvo Moesijos gubernatorius.
Kai imperatorius Karas kariavo su persais, Diokletianas lydė jo jį kaip namiš kių (imperatoriaus sargybos) vadas. Kai Karas, esantis kitoje Tigro pusė je, staiga mirė , o jo sū nų Numerianą , kuris buvo su juo, klastingai nuž udė jo uoš vis, pretorieč ių prefektas Arriy Aprom, ant kranto. Bosforo są siauryje, Chalkedone, kareiviai surakino Aprą į panč ius, o jų virš ininkai paskelbė Diokletianą imperatoriumi.
Pirmasis naujojo imperatoriaus veiksmas buvo Apros nuž udymas jo paties ranka, karių akivaizdoje. Jis nelietė nė vieno savo prieš o, patvirtino juos į savo pozicijas ir, nugalė ję s kitą imperatoriaus Karos sū nų Kariną Mezijoje, netgi nustebino savo amž ininkus savo romumu, kuris Romoje nebuvo į prastas tarp nugalė tojų m. tarpusavio karai. Imperijos vienybę atkū rė pergalė prieš Kariną ; bet kadangi aplinkybė s buvo sunkios, Diokletianas savo padė jė ju pasiė mė savo seną draugą Maksimianą , suteikdamas jam pirmiausia ciesoriaus titulą , o numalš inus Bagaudų sukilimą Galijoje (285) – ir Augusto titulą (286). . Kol Maksimianas gynė Galiją nuo vokieč ių , Diokletianas buvo už siė mę s rytuose; imperijos sienų už tikrinimas Azijoje ir Europoje.
Pirmiausia iš Nikomedijos, kur buvo 285 m. pabaigoje ir 286 m. pradž ioje, Diokletianas persikė lė į Siriją susitarti su Persija; Rytuose susiklosč ius palankioms aplinkybė ms Romai, jis pasuko iš Azijos į Europą , siekdamas apsaugoti Dunojaus liniją nuo sarmatų puolimų . Jam pavyko apginti buvusią sieną palei Dunojų – (Dakiją ) ir apsaugoti Retijos provinciją už Romos. Imperatoriai atidė jo triumfiš ką atvykimą į Romą , bet kiekvienas priė mė naują epitetą : Diokletianas prie savo vardų pradė jo pridė ti Jovijų (Jupiters), o Maksimianas – Herkulijų (Herkulį ). Nugalė ję s saracė nus (arabų beduinus), nusiaubusius Sirijos sienas, Diokletianas vė l grį ž o į Europą (290 m. pabaigoje).
1. Diokletiano rū mai (kroatiš kai Dioklecijanova pala? a) – rū mai Splite (Kroatija),
Diokletiano rū mai laikomi geriausiais iš likusiais Romos imperijos laikų rū mais[1]. Nuo 1979 metų rū mai kartu su istoriniu Splito centru yra į traukti į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą.
Stač iakampiai rū mai (200 x 250 metrų ) už ima apie 3 hektarų plotą . Ją supo galingos 25 metrų aukš č io pietų ir 18 metrų š iaurė s sienos, sienų ilgis daugiau nei 800 metrų su 16 bokš tų (trys dabar yra iš likę ).
Š iaurinė je dalyje gyveno kariai ir tarnai, o pietinė buvo skirta imperatoriui ir visuomeniniams pastatams. Puikiai iš silaikiusios pagrindinė s rū muose esanč ios gatvė s – Cardo (lot. Cardo, dabar Diocletianova), orientuota iš š iaurė s į pietus, ir Decumanus (lot. Decumanus, dabar karalius Kreš imiras).
Romė nų rū mus vė lesniais amž iais puoš ė gotikos ir renesanso architektū ra. Galbū t tai geriausiai iš silaikę romė nų rū mai. Jame sutvarkyta kanalizacija ir vandentiekis, 9 km ilgio romė niš ko akveduko liekanos, š iuo metu iš likusi atkarpa: ilgis 180 metrų , aukš tis 16.5 metro ...
2013–2014 m. rū muose vyko populiaraus HBO televizijos serialo „Sostų ž aidimas“ 4 ir 5 sezonų filmavimas (serijos „Meereen“).
2. Variniai vartai (pietinis į ė jimas į rū mus) (Porta Aenea (Mjedena vrata)). Pro vartus patenki į rū sį (pirmą aukš tą imperatorius turė jo pakelti aukš č iau dė l per didelė s drė gmė s) ir pamatai ant kvadratinių kolonų besiremianč ius skliautus.
Kriptoportinis. Galerija, einanti iš vakarų į rytus. Didž ioji salė vakarinė je galerijos pusė je, prieš ais bronzinius vartus, yra po Tablinum (pagrindinė priė mimo salė ), o rytinė je galerijos pusė je, esanč ioje po Triclinium (valgomasis), rasite keletą pož eminių kambariai.
Peristilė . (Peristylium) (24.0 X 13.4 m) – viena iš nedaugelio vidinių rū mų aikš č ių , iš likusių iš romė nų laikų . Keturkampė aikš tė po atviru dangumi, apsupta marmurinių kolonų.
Ją romė nai naudojo iš kilmingoms ceremonijoms, o š iandien aikš tė je vyksta kasmetinis teatro festivalis Splito vasara. Rytinė je peristilio pusė je yra juodasis Egipto sfinksas (XV a. pr. Kr. ).
3. Splito katedra, Š v. Duje katedra. Splito-Makarskos arkivyskupijos katedra, architektū ros paminklas. Seniausia veikianti katedra pasaulyje. Pagrindinė katedros dalis – buvę s imperatoriš kasis mauzoliejus.
Š is aukš tas aš tuonkampis pastatas, už baigtas aš tuonkampiu č erpiniu stogu, stovi ant aukš to pagrindo – podiumo. Jo sienos beveik kurč ios, jų sunkumą suš velnina neį prastai lengvas proporcingas kolonada, pastatyta ant podiumo kraš to ir ž iedu supanti mauzoliejų . Kolonos nedidelė s – jų aukš tis siekia vos 6 metrus (tuo tarpu viso pastato aukš tis – daugiau nei 20 metrų ).
Pagaminti iš tamsaus marmuro, puikiai dera su mauzoliejaus sienomis, iš Bracho akmens, kuris laikui bė gant š iek tiek pakeitę s spalvą.
Mauzoliejaus viduje yra didelė apvali salė su kupolinė mis lubomis. Salė s aukš tis – 21.5 metro, kupolo skersmuo – 13.5 metro. Kupolo pusrutulis, besiremiantis į dviejų pakopų Korinto ordino sieninę kolonadą , tarsi iš kyla virš salė s. Kiekvienoje pakopoje yra aš tuoni stulpeliai.
Mauzoliejaus kupolas sumū rytas iš plytų , o ne iš betono, o tai buvo senovė s statybos technikos naujovė . Kadaise ji buvo papuoš ta mozaikomis. Mirgė damas pusiau tamsoje mauzoliejaus jis suteikė laidojimo salei paslapties.
Krikš č ionybei pritarus, mauzoliejus buvo paverstas Š v. Marijos (vė liau pervadinta į Š v. Dujė katedrą ).
Tuo pač iu metu buvo sugriauta didž ioji jo pirminė s puoš ybos dalis, sulauž ytas ir mauzoliejaus centre stovė ję s iš porfyro pagamintas Diokletiano antkapis.
Atkreipiamas dė mesys į pagrindinį į ė jimą į katedrą – medinius raiž ytus vartus (jų aukš tis daugiau nei 5 metrai, plotis 3.60), leidž ianč ius susidaryti vaizdą apie genialaus ankstyvų jų laikų Dalmatijos medž io drož ybos meistro darbus. XIII amž iaus Andrejus Buvina. Aiš kioje durų sparnų kompozicijoje – dvideš imt aš tuoni kvadratai raiž ytuose rė muose tarp iš tisinio pintų ornamentų lauko.
Aikš č ių centre – gilaus reljefo Evangelijos scenos su apibendrintomis monumentaliomis figū romis.
Dujė , kuris III amž iuje buvo Salonos vyskupas, nors jam skirta tik katedros varpinė , o š ventykla – Mergelei Marijai. Vyskupas, be kitų krikš č ionių , tapo kankiniu per Diokletiano vadovaujamą krikš č ionių persekiojimą.303–304 m.
Splito katedra susideda iš trijų dalių , pastatytų skirtingais laikais.
Pagrindinė š ventyklos dalis – aš tuonkampio plano buvę s imperatoriaus Diokletiano mauzoliejus. Katedros chorai pastatyti XVII a. Š alia katedros esanti aukš ta varpinė iš kilo 1100 m. , o perstatyta 1908 m. Nepaisant epochų skirtumų , visos katedros dalys yra pastatytos iš tų pač ių medž iagų – vietinė se upė se iš kasamo tufo ir balto kalkakmenio iš Brač o salos.
Už katedros yra Sidabriniai vartai.
4. ? Papalič ių rū mai (Papali? eva pala? a), Papali? eva ulica 1. Gotikinius rū mus XV amž iuje pastatė Dalmatinas Jurajas. Kieme yra š ulinys, papuoš tas Papalichų herbu. Dabar č ia yra Splito miesto muziejus.
Papalichų rū mai, ž ymių XV–XVI amž iaus pradž ios humanistų š eima, vienu metu buvo Splito kultū rinio gyvenimo centras. Č ia rinkosi poetai, menininkai, menininkai. Tarp jų buvo ž ymus poetas, istorikas, teologas, filosofas Marko Marulichas, garsus poetas Franjo Bož ič evič ius-Natalis ir daugelis kitų.
Vienas iš papalichų Dminas, kartu su Marko Marulichu aplankę s Solino griuvė sius, pirmą kartą pradė jo rinkti senienas – senovinę skulptū rą , rankraš č ius, architektū rines detales, kurias saugojo savo rū muose. Taigi iš esmė s Splite atsirado pirmasis muziejus. Ir neatsitiktinai 1964 metais š iame pastate buvo į sikū rę s Splito miesto muziejus, kurio gausybė eksponatų pasakoja ž avias miesto istorijas. Č ia saugoma daug senovė s, romaninių , gotikinių , renesansinių pastatų architektū rinių fragmentų , dokumentų , susijusių su ž ymių miesto asmenybių veikla. Muziejuje sukaupta gausi skulptū rų , ginklų , kostiumų kolekcija.
5. ? Auksiniai vartai (š iaurinis į ė jimas į rū mus) (Porta Aurea (Zlatna vrata)). Pagrindiniai rū mų vartai, nuo č ia prasidė jo kelias į Saloną . Kadaise virš vartų stovė jo keturių Romos imperijos tetrachų – Diokletiano, Maksimiano, Galerijaus ir Konstantino Chloro – skulptū ros.
Jis nurodė saksų pavyzdį , kurie kartu su krikš č ionybe perė mė ir garbinimą lotyniš kai. Dė l to laimė jo „Spliceriai“, Nino vyskupija buvo prijungta prie Splito, o Splitas tapo religiniu š alies centru, pakeltas į metropolijos rangą . Grguras Ninskis buvo perkeltas į Skradino katedrą.
Tač iau lotyniš koji liturgija buvo pradė ta diegti labai lė tai, sulaukta ir kaimenė s, ir kunigų pasiprieš inimo, o glagolitinė liturgija Kroatijoje buvo praktikuojama dar daug amž ių , o vė liau (XIII a. ) pagaliau buvo į teisinta.
Garsus kroatų skulptorius Ivanas Meš trovič ius 1929 metais sukū rė iš raiš kingą Grigaliaus Nino statulą , kuri buvo pastatyta Splite kaip istorinė s pergalė s prieš Splito partiją ž enklas. Iš pradž ių statula buvo į rengta Diokletiano rū mų peristilyje, bet vė liau perkelta.
6.? ? Jupiterio š ventykla Senovė s romė nų š ventykla buvo pastatyta 295-305 m. e.
Į ė jimas į š ventyklą buvo papuoš tas dviem sfinksais, pagamintais pagal specialų už sakymą . Vė liau, Dalmatijoje į sigalė jus krikš č ionybei, š ventykla buvo paversta krikš tykla, o kripta pavadinta Š v. Š ventyklos viduje yra kapai, kuriuose buvo palaidoti vietiniai arkivyskupai Jonas ir Lauras, ir XI amž iaus š riftas, kurio vienoje iš marmurinių plokš č ių iš kalti seniausi Kroatijos karaliaus Kresimiro IV arba Zvonimiro atvaizdai. Viduje taip pat yra Š v. Jono statula, kurią.1954 m. sukū rė Ivanas Meš trovič ius. Dabar prie š ventyklos liko tik vienas sfinksas.
7. VO? NI TRG anksč iau buvo judrus ir spalvingas turgus, kuriame aplinkinių kaimų moterys prekiavo vaisiais ir darž ovė mis.
aš tuonkampis Venecijos tvirtovė s bokš tas, pastatytas XV amž iuje, siekiant apsaugoti tuometinį miestelį.
Prieš ais bokš tą yra puikū s XVII a. Milesi š eimos rū mai su nuostabiu barokiniu fasadu, vienas geriausių š io stiliaus pavyzdž ių visoje Dalmatijoje.
paminklas kroatų literatū ros tė vui Marko Marulikui iš Splito, kuris buvo vienas iš kiliausių XV amž iaus mą stytojų ir intelektualų . Paminklų , kaip ir kelių kitų mieste, autorius yra Ivanas Meš trovič ius.
aš tuoni. ? ? Rotuš ė (Stara gradska vije? nica), Narodni trg (Pjaca). 1239 m. Splitas gavo miesto teises, politiš kai susiformavo kaip pirklių -aristokratų respublika ir tapo arkivyskupo rezidencija. Sparč iai augantis miestas iš eina už senų jų rū mų sienų , juda ir jo centras. Už vakarinė s sienos, prie Gelež inių vartų , nauja didelė miesto aikš tė Š v. Lovrenzas (arba Lovr – pagal č ia stovė jusios, bet iki š ių dienų neiš likusios baž nyč ios pavadinimą ). Vė liau aikš tė tapo ž inoma kaip Narodnaya.
Dabar tik keli pastatai primena viduramž ių Splito centrą.
Reikš mingiausia iš jų – š iaurinė je aikš tė s dalyje esanti trijų aukš tų rotuš ė . Pastatytas XV amž iaus pirmoje pusė je, o XIX amž iuje gerokai perstatytas. Puikiai iš liko tik pirmas aukš tas, papuoš tas dideliu portalu – lodž ija su trimis aukš tomis lancetinė mis arkomis, besiremianč iomis ant kolonų su raiž ytais kapiteliais. Portale iš saugomas herbo vaizdas - akmenyje iš kalta plokš tė , už raš as apie pastato statybą XV a.
Netoli rotuš ė s, toje pač ioje aikš tė je, bet arč iau Diokletiano rū mų , yra seniausios Splito patricijų giminė s – Kambi rū mai. Pastatas buvo pastatytas XV amž iuje Venecijos gotikos formomis, vė liau smarkiai perstatytas. Antrajame vakarinio fasado aukš te, iš dalies ž iū rint į Liaudies aikš tę ir č ia prasidedanč ią siaurą gatvelę , iš likę s centrinis langas su bū dinga arka (triforium).
9. Respublikos aikš tė …
Aplink aikš tę pastatytas neorenesansinis miesto tarybos pastatas (Prokurative).
Suskaidytas
? ? Riva. Pagrindinė pylimas. 2007 metais jis į gavo „modernų vaizdą “, kurio daugelis nemė gsta. Pylimas iš klotas sniego baltumo akmens plokš tė mis iš Bracho salos, toks pat akmuo buvo panaudotas ir statant Baltuosius rū mus Vaš ingtone. Krantinė ž avi – aukš tos palmė s, senoviniai pastatai, jachtos ir kruiziniai laivai Adrijos jū roje.
Miestas yra Marjano pusiasalyje tarp Kastelos į lankos ir Splito kanalo Mosoro kalnų papė dė je (aukš č iausia virš ū nė – Mosoras, 1330 metrų ). Sesuo miestas Odesa.
Diokletiano rū mai (kroatiš kai Dioklecijanova pala? a) – rū mai Splite (Kroatija), pastatyti Romos imperatoriaus Diokletiano, valdž iusio 284–305 m. e. Diokletiano rū mai laikomi geriausiais iš likusiais Romos imperijos laikų rū mais[1]. Nuo 1979 metų rū mai kartu su istoriniu Splito centru yra į traukti į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą.
Imperatorius Diokletianas yra plač iai ž inomas kaip imperatorius, kuris iš kilmingai atsisakė valdž ios ir visiš kai pasidavė privač iam gyvenimui savo dvare Salonoje, kur 8 metus gyveno atsiskyrę s. Buvę s imperatorius atsisakė Maksimiano ir Galerijaus bandymo į tikinti jį sugrį ž ti į valdž ią , be kita ko, paž ymė damas, kad jei jie bū tų matę , kas yra jo už augintas kopū stas, jie nebū tų jo varginę savo pasiū lymais.
Vaikinas Avre'as? li vale? Dioklecijos ry? n (lot. Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas, vardas gimimo metu – Dioklis (lot. Dioclus); 245 m. , Dalmatija – 313 m. gruodž io 3 d. , Salonas) – Romos imperatorius nuo 284 m. lapkrič io 20 d. iki 305 m. geguž ė s 1 d. Diokletiano atė jimas į valdž ią baigė si. kaip tai vadinama III amž iaus krize Romoje. Jis į steigė tvirtą vyriausybę ir paš alino fikciją , kad imperatorius buvo tik pirmasis iš senatorių (principų ), o po to jis paskelbė save suverenu valdovu. Nuo jo valdymo prasideda Romos istorijos laikotarpis, vadinamas dominavimu.
Diokletianas gimė apie 245 m. Scodros (dabar Skutari) apylinkė se Diokletijos miestelyje ir buvo kilę s iš ž emesnių socialinių sluoksnių (jo tė vas buvo laisvasis, o senelis – vergas).
Į raš omas pas Gallieną kaip paprastas karys karo tarnybai. greitai pakilo karjeros laiptais,
Apsistoję s Galijoje su savo legionu, jis, pasak legendos, iš vieno druido spė jo, kad už muš ę s š erną (lot. aper) taps imperatoriumi. Valdant Probui, jis jau buvo Moesijos gubernatorius.
Kai imperatorius Karas kariavo su persais, Diokletianas lydė jo jį kaip namiš kių (imperatoriaus sargybos) vadas. Kai Karas, esantis kitoje Tigro pusė je, staiga mirė , o jo sū nų Numerianą , kuris buvo su juo, klastingai nuž udė jo uoš vis, pretorieč ių prefektas Arriy Aprom, ant kranto. Bosforo są siauryje, Chalkedone, kareiviai surakino Aprą į panč ius, o jų virš ininkai paskelbė Diokletianą imperatoriumi.
Pirmasis naujojo imperatoriaus veiksmas buvo Apros nuž udymas jo paties ranka, karių akivaizdoje. Jis nelietė nė vieno savo prieš o, patvirtino juos į savo pozicijas ir, nugalė ję s kitą imperatoriaus Karos sū nų Kariną Mezijoje, netgi nustebino savo amž ininkus savo romumu, kuris Romoje nebuvo į prastas tarp nugalė tojų m. tarpusavio karai. Imperijos vienybę atkū rė pergalė prieš Kariną ; bet kadangi aplinkybė s buvo sunkios, Diokletianas savo padė jė ju pasiė mė savo seną draugą Maksimianą , suteikdamas jam pirmiausia ciesoriaus titulą , o numalš inus Bagaudų sukilimą Galijoje (285) – ir Augusto titulą (286). . Kol Maksimianas gynė Galiją nuo vokieč ių , Diokletianas buvo už siė mę s rytuose; imperijos sienų už tikrinimas Azijoje ir Europoje.
Pirmiausia iš Nikomedijos, kur buvo 285 m. pabaigoje ir 286 m. pradž ioje, Diokletianas persikė lė į Siriją susitarti su Persija; Rytuose susiklosč ius palankioms aplinkybė ms Romai, jis pasuko iš Azijos į Europą , siekdamas apsaugoti Dunojaus liniją nuo sarmatų puolimų . Jam pavyko apginti buvusią sieną palei Dunojų – (Dakiją ) ir apsaugoti Retijos provinciją už Romos. Imperatoriai atidė jo triumfiš ką atvykimą į Romą , bet kiekvienas priė mė naują epitetą : Diokletianas prie savo vardų pradė jo pridė ti Jovijų (Jupiters), o Maksimianas – Herkulijų (Herkulį ). Nugalė ję s saracė nus (arabų beduinus), nusiaubusius Sirijos sienas, Diokletianas vė l grį ž o į Europą (290 m. pabaigoje).
1. Diokletiano rū mai (kroatiš kai Dioklecijanova pala? a) – rū mai Splite (Kroatija),
Diokletiano rū mai laikomi geriausiais iš likusiais Romos imperijos laikų rū mais[1]. Nuo 1979 metų rū mai kartu su istoriniu Splito centru yra į traukti į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą.
Stač iakampiai rū mai (200 x 250 metrų ) už ima apie 3 hektarų plotą . Ją supo galingos 25 metrų aukš č io pietų ir 18 metrų š iaurė s sienos, sienų ilgis daugiau nei 800 metrų su 16 bokš tų (trys dabar yra iš likę ).
Š iaurinė je dalyje gyveno kariai ir tarnai, o pietinė buvo skirta imperatoriui ir visuomeniniams pastatams. Puikiai iš silaikiusios pagrindinė s rū muose esanč ios gatvė s – Cardo (lot. Cardo, dabar Diocletianova), orientuota iš š iaurė s į pietus, ir Decumanus (lot. Decumanus, dabar karalius Kreš imiras).
Romė nų rū mus vė lesniais amž iais puoš ė gotikos ir renesanso architektū ra. Galbū t tai geriausiai iš silaikę romė nų rū mai. Jame sutvarkyta kanalizacija ir vandentiekis, 9 km ilgio romė niš ko akveduko liekanos, š iuo metu iš likusi atkarpa: ilgis 180 metrų , aukš tis 16.5 metro ...
2013–2014 m. rū muose vyko populiaraus HBO televizijos serialo „Sostų ž aidimas“ 4 ir 5 sezonų filmavimas (serijos „Meereen“).
2. Variniai vartai (pietinis į ė jimas į rū mus) (Porta Aenea (Mjedena vrata)). Pro vartus patenki į rū sį (pirmą aukš tą imperatorius turė jo pakelti aukš č iau dė l per didelė s drė gmė s) ir pamatai ant kvadratinių kolonų besiremianč ius skliautus.
Kriptoportinis. Galerija, einanti iš vakarų į rytus. Didž ioji salė vakarinė je galerijos pusė je, prieš ais bronzinius vartus, yra po Tablinum (pagrindinė priė mimo salė ), o rytinė je galerijos pusė je, esanč ioje po Triclinium (valgomasis), rasite keletą pož eminių kambariai.
Peristilė . (Peristylium) (24.0 X 13.4 m) – viena iš nedaugelio vidinių rū mų aikš č ių , iš likusių iš romė nų laikų . Keturkampė aikš tė po atviru dangumi, apsupta marmurinių kolonų.
Ją romė nai naudojo iš kilmingoms ceremonijoms, o š iandien aikš tė je vyksta kasmetinis teatro festivalis Splito vasara. Rytinė je peristilio pusė je yra juodasis Egipto sfinksas (XV a. pr. Kr. ).
3. Splito katedra, Š v. Duje katedra. Splito-Makarskos arkivyskupijos katedra, architektū ros paminklas. Seniausia veikianti katedra pasaulyje. Pagrindinė katedros dalis – buvę s imperatoriš kasis mauzoliejus.
Š is aukš tas aš tuonkampis pastatas, už baigtas aš tuonkampiu č erpiniu stogu, stovi ant aukš to pagrindo – podiumo. Jo sienos beveik kurč ios, jų sunkumą suš velnina neį prastai lengvas proporcingas kolonada, pastatyta ant podiumo kraš to ir ž iedu supanti mauzoliejų . Kolonos nedidelė s – jų aukš tis siekia vos 6 metrus (tuo tarpu viso pastato aukš tis – daugiau nei 20 metrų ).
Pagaminti iš tamsaus marmuro, puikiai dera su mauzoliejaus sienomis, iš Bracho akmens, kuris laikui bė gant š iek tiek pakeitę s spalvą.
Mauzoliejaus viduje yra didelė apvali salė su kupolinė mis lubomis. Salė s aukš tis – 21.5 metro, kupolo skersmuo – 13.5 metro. Kupolo pusrutulis, besiremiantis į dviejų pakopų Korinto ordino sieninę kolonadą , tarsi iš kyla virš salė s. Kiekvienoje pakopoje yra aš tuoni stulpeliai.
Mauzoliejaus kupolas sumū rytas iš plytų , o ne iš betono, o tai buvo senovė s statybos technikos naujovė . Kadaise ji buvo papuoš ta mozaikomis. Mirgė damas pusiau tamsoje mauzoliejaus jis suteikė laidojimo salei paslapties.
Krikš č ionybei pritarus, mauzoliejus buvo paverstas Š v. Marijos (vė liau pervadinta į Š v. Dujė katedrą ).
Tuo pač iu metu buvo sugriauta didž ioji jo pirminė s puoš ybos dalis, sulauž ytas ir mauzoliejaus centre stovė ję s iš porfyro pagamintas Diokletiano antkapis.
Atkreipiamas dė mesys į pagrindinį į ė jimą į katedrą – medinius raiž ytus vartus (jų aukš tis daugiau nei 5 metrai, plotis 3.60), leidž ianč ius susidaryti vaizdą apie genialaus ankstyvų jų laikų Dalmatijos medž io drož ybos meistro darbus. XIII amž iaus Andrejus Buvina. Aiš kioje durų sparnų kompozicijoje – dvideš imt aš tuoni kvadratai raiž ytuose rė muose tarp iš tisinio pintų ornamentų lauko.
Aikš č ių centre – gilaus reljefo Evangelijos scenos su apibendrintomis monumentaliomis figū romis.
Dujė , kuris III amž iuje buvo Salonos vyskupas, nors jam skirta tik katedros varpinė , o š ventykla – Mergelei Marijai. Vyskupas, be kitų krikš č ionių , tapo kankiniu per Diokletiano vadovaujamą krikš č ionių persekiojimą.303–304 m.
Splito katedra susideda iš trijų dalių , pastatytų skirtingais laikais.
Pagrindinė š ventyklos dalis – aš tuonkampio plano buvę s imperatoriaus Diokletiano mauzoliejus. Katedros chorai pastatyti XVII a. Š alia katedros esanti aukš ta varpinė iš kilo 1100 m. , o perstatyta 1908 m. Nepaisant epochų skirtumų , visos katedros dalys yra pastatytos iš tų pač ių medž iagų – vietinė se upė se iš kasamo tufo ir balto kalkakmenio iš Brač o salos.
Už katedros yra Sidabriniai vartai.
4. ? Papalič ių rū mai (Papali? eva pala? a), Papali? eva ulica 1. Gotikinius rū mus XV amž iuje pastatė Dalmatinas Jurajas. Kieme yra š ulinys, papuoš tas Papalichų herbu. Dabar č ia yra Splito miesto muziejus.
Papalichų rū mai, ž ymių XV–XVI amž iaus pradž ios humanistų š eima, vienu metu buvo Splito kultū rinio gyvenimo centras. Č ia rinkosi poetai, menininkai, menininkai. Tarp jų buvo ž ymus poetas, istorikas, teologas, filosofas Marko Marulichas, garsus poetas Franjo Bož ič evič ius-Natalis ir daugelis kitų.
Vienas iš papalichų Dminas, kartu su Marko Marulichu aplankę s Solino griuvė sius, pirmą kartą pradė jo rinkti senienas – senovinę skulptū rą , rankraš č ius, architektū rines detales, kurias saugojo savo rū muose. Taigi iš esmė s Splite atsirado pirmasis muziejus. Ir neatsitiktinai 1964 metais š iame pastate buvo į sikū rę s Splito miesto muziejus, kurio gausybė eksponatų pasakoja ž avias miesto istorijas. Č ia saugoma daug senovė s, romaninių , gotikinių , renesansinių pastatų architektū rinių fragmentų , dokumentų , susijusių su ž ymių miesto asmenybių veikla. Muziejuje sukaupta gausi skulptū rų , ginklų , kostiumų kolekcija.
5. ? Auksiniai vartai (š iaurinis į ė jimas į rū mus) (Porta Aurea (Zlatna vrata)). Pagrindiniai rū mų vartai, nuo č ia prasidė jo kelias į Saloną . Kadaise virš vartų stovė jo keturių Romos imperijos tetrachų – Diokletiano, Maksimiano, Galerijaus ir Konstantino Chloro – skulptū ros.
Jis nurodė saksų pavyzdį , kurie kartu su krikš č ionybe perė mė ir garbinimą lotyniš kai. Dė l to laimė jo „Spliceriai“, Nino vyskupija buvo prijungta prie Splito, o Splitas tapo religiniu š alies centru, pakeltas į metropolijos rangą . Grguras Ninskis buvo perkeltas į Skradino katedrą.
Tač iau lotyniš koji liturgija buvo pradė ta diegti labai lė tai, sulaukta ir kaimenė s, ir kunigų pasiprieš inimo, o glagolitinė liturgija Kroatijoje buvo praktikuojama dar daug amž ių , o vė liau (XIII a. ) pagaliau buvo į teisinta.
Garsus kroatų skulptorius Ivanas Meš trovič ius 1929 metais sukū rė iš raiš kingą Grigaliaus Nino statulą , kuri buvo pastatyta Splite kaip istorinė s pergalė s prieš Splito partiją ž enklas. Iš pradž ių statula buvo į rengta Diokletiano rū mų peristilyje, bet vė liau perkelta.
6.? ? Jupiterio š ventykla Senovė s romė nų š ventykla buvo pastatyta 295-305 m. e.
Į ė jimas į š ventyklą buvo papuoš tas dviem sfinksais, pagamintais pagal specialų už sakymą . Vė liau, Dalmatijoje į sigalė jus krikš č ionybei, š ventykla buvo paversta krikš tykla, o kripta pavadinta Š v. Š ventyklos viduje yra kapai, kuriuose buvo palaidoti vietiniai arkivyskupai Jonas ir Lauras, ir XI amž iaus š riftas, kurio vienoje iš marmurinių plokš č ių iš kalti seniausi Kroatijos karaliaus Kresimiro IV arba Zvonimiro atvaizdai. Viduje taip pat yra Š v. Jono statula, kurią.1954 m. sukū rė Ivanas Meš trovič ius. Dabar prie š ventyklos liko tik vienas sfinksas.
7. VO? NI TRG anksč iau buvo judrus ir spalvingas turgus, kuriame aplinkinių kaimų moterys prekiavo vaisiais ir darž ovė mis.
aš tuonkampis Venecijos tvirtovė s bokš tas, pastatytas XV amž iuje, siekiant apsaugoti tuometinį miestelį.
Prieš ais bokš tą yra puikū s XVII a. Milesi š eimos rū mai su nuostabiu barokiniu fasadu, vienas geriausių š io stiliaus pavyzdž ių visoje Dalmatijoje.
paminklas kroatų literatū ros tė vui Marko Marulikui iš Splito, kuris buvo vienas iš kiliausių XV amž iaus mą stytojų ir intelektualų . Paminklų , kaip ir kelių kitų mieste, autorius yra Ivanas Meš trovič ius.
aš tuoni. ? ? Rotuš ė (Stara gradska vije? nica), Narodni trg (Pjaca). 1239 m. Splitas gavo miesto teises, politiš kai susiformavo kaip pirklių -aristokratų respublika ir tapo arkivyskupo rezidencija. Sparč iai augantis miestas iš eina už senų jų rū mų sienų , juda ir jo centras. Už vakarinė s sienos, prie Gelež inių vartų , nauja didelė miesto aikš tė Š v. Lovrenzas (arba Lovr – pagal č ia stovė jusios, bet iki š ių dienų neiš likusios baž nyč ios pavadinimą ). Vė liau aikš tė tapo ž inoma kaip Narodnaya.
Dabar tik keli pastatai primena viduramž ių Splito centrą.
Reikš mingiausia iš jų – š iaurinė je aikš tė s dalyje esanti trijų aukš tų rotuš ė . Pastatytas XV amž iaus pirmoje pusė je, o XIX amž iuje gerokai perstatytas. Puikiai iš liko tik pirmas aukš tas, papuoš tas dideliu portalu – lodž ija su trimis aukš tomis lancetinė mis arkomis, besiremianč iomis ant kolonų su raiž ytais kapiteliais. Portale iš saugomas herbo vaizdas - akmenyje iš kalta plokš tė , už raš as apie pastato statybą XV a.
Netoli rotuš ė s, toje pač ioje aikš tė je, bet arč iau Diokletiano rū mų , yra seniausios Splito patricijų giminė s – Kambi rū mai. Pastatas buvo pastatytas XV amž iuje Venecijos gotikos formomis, vė liau smarkiai perstatytas. Antrajame vakarinio fasado aukš te, iš dalies ž iū rint į Liaudies aikš tę ir č ia prasidedanč ią siaurą gatvelę , iš likę s centrinis langas su bū dinga arka (triforium).
9. Respublikos aikš tė …
Aplink aikš tę pastatytas neorenesansinis miesto tarybos pastatas (Prokurative).
Suskaidytas
? ? Riva. Pagrindinė pylimas. 2007 metais jis į gavo „modernų vaizdą “, kurio daugelis nemė gsta. Pylimas iš klotas sniego baltumo akmens plokš tė mis iš Bracho salos, toks pat akmuo buvo panaudotas ir statant Baltuosius rū mus Vaš ingtone. Krantinė ž avi – aukš tos palmė s, senoviniai pastatai, jachtos ir kruiziniai laivai Adrijos jū roje.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
