Rodas ir jo grož is pradeda svaigti vos už lipus ant krantinė s uoste. Didinga tvirtovė s siena iš vienos pusė s ir neapsakomas jū ros vandens skaidrumas uoste – taip, uoste, kur daž niausiai viskas yra kaž kokiose aliejaus dė mė se – viskas č ia kaip pasakoje. Pasivaikš č ioję krantine, pro jachtas, tvirtovė s bokš tus ir paplū dimius, patraukė me į Rodo ž ymę – vė jo malū nus, o po to – į St. Mikalojaus fortą , esantį ant iš kyš ulio, susidedanč io iš didž iulių riedulių . Iš lipome ant š ių riedulių ir š iek tiek rizikuodami ė jome palei juos palei forto sieną – ten plaukė me, nerdami nuo akmenų į š ią neį tikė tiną turkio spalvos jū rą , mes vieni ir tik. Bareljefas Š v. Nikolajus ž iū rė jo į mus nuo senovinių sienų ir praplaukianč ių pramoginių laivų . Niekada gyvenime nemač iau geresnė s vietos!
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
