Šventosios Teklos katedra yra reikšmingiausias ir garsiausias Taragonos paminklas. Katedra pradėta statyti 1171 metais vietoje, kur buvo senovės romėnų Jupiterio šventykla, kuri iš pradžių pakeitė vestgotų šventyklą, o vėliau ir mečetę. Katedra buvo pašventinta 1331 m., dar nebaigta statyti, o statybos baigtos 1350 m. Katedros architektai buvo Raymondas de Mila, meistras Bertomeu ir Guillemas Clergue.

Apsidės architektūra turi romaninio stiliaus įspaudą ir savo kontūrais primena tvirtovę. Rytinėje dalyje yra Vyskupijos muziejus su didele kilimų kolekcija, daugybe kaltinės geležies dirbinių, keramikos, monetų, senų rankraščių ir kitų vertingų daiktų.

Katedros varpinėje yra penkiolika varpų, kai kurie iš jų yra vieni seniausių Europoje, ypač Asumptos varpas nulietas 1313 m., o Fructuosus varpas – 1314 m.