Jau seniai planavau aplankyti Gvadalacharą . Dabar tai miegamasis Madrido priemiestis. Miestas buvo katastrofiš kai nukentė ję s per pilietinį karą , kai č ia ė jo respublikinio Madrido gynybos linija. Jei sakome „prieš / po karo“, tai jie turi omenyje Didį jį Tė vynė s karą , ispanams tai yra pilietinis karas!
Važ iavau „dė l sė kmė s“, neapsisprendę s dė l sugrį ž imo. Gvadalacharos traukinių stotyje pirmiausia paž iū rė jau tvarkaraš tį – traukiniai atgal į Madridą tik vakare! Tik tuo atveju paklausiau graž ios merginos bilietų langelyje, ar yra dienos traukinys? – Taip, pasirodo, yra, tikriausiai sekmadienio proga. Ž inoma, kam tvarkaraš tyje nurodyti traukinį , jei apie jį jau ž ino visi vietiniai, o vienintelis iš protė ję s „rusų turistas“ sugalvojo paklausti? Š iuo, kaip ir daugelyje kitų dalykų , turime bendrų bruož ų su ispanais!
Iš stoties į kairę - netrukus atsirado tiltas, senas, pastatytas 10 amž iuje arabų naudojant romė niš kas atramas. Jis teikiamas pė stiesiems ir automobiliams. Š alia pastatytas modernus sunkiajam transportui. Gaila tik, kad Henareso upė s kvapas rodo bė das su aplinka. Tam tikru atstumu iš abiejų pusių , už medž ių ž eldinių , yra modernū s gyvenamieji rajonai.
Už lipę s į kalvą už tilto, atsidū riau prie apgriuvusios sienos. Vienintelio praeivio tą vidurdienį paklausiau, ar tai Alkazaras?
- Alkazaro griuvė siai, - pataisė mane pagyvenę s ispanas, galbū t š iek tiek vyresnis už mane. Pilietinio karo metu tvirtovė buvo subombarduota.
Praė ję s š alia baž nyč ios aptvertą sodą , atsidū riau prieš ais pastatą , kuris atrodė kaip senovinė papuoš alų dė ž utė . Tai yra Infantado kunigaikš č ių rū mai. Tai ne pirmas pastatas š ioje vietoje – rū mai č ia buvo ir anksč iau.
Š is Chuano de Guaso š edevras buvo baigtas 1483 m. , jis taip pat nukentė jo nuo apš audymo ir bombardavimo, o dar anksč iau – nuo atstatymo. Sutikau bū rį moksleivių su pora mentorių , tarp kurių kaž kodė l nebuvo nei vieno berniuko. Kitų turistų taip pat nebuvo. Į kairę nuo į ė jimo į Rū mų sieną atsirė mė beveidis než inomo architekto priestatas - yra muziejaus ekspozicija.
Į ė jimas į muziejų iš kiemo. Iš puoš tas raiž iniais, akivaizdž iai arabų meistrų rankomis, atrodo, kad kiemas naudojamas kai kuriems į spū dingiems renginiams, tai liudija perimetru antrojo aukš to lygyje juosianč ios metalinė s konstrukcijos, tikriausiai dekoracijoms, bet tai bū tų bū k geriau, jei jų nebū tų!
Kartą miestelė nai gerbiamą Mendozą iš rinko miesto vadovu ir teisė ju, rinkimai buvo tvirtinami metai iš metų , vė liau jį tokiu pripaž ino Kastilijos karalius.
Infantado kunigaikš č ių titulas buvo gautas pagal pavardę , pagal juos miestas tapo Ispanijos kultū ros ir meno centru. Š eimai persikė lus į Madridą , prasidė jo Gvadalacharos nuosmukis.
Prieš ais rū mus yra paminklas Don Pedro Mendoza, tikriausiai didž iajam kardinolui Pedro Gonzá lez de Mendoza. Š i pavardė ne kartą pasitaiko Ispanijos istorijoje. Giminė s atstovai iš garsė jo ir už kariaujant Naują jį pasaulį : Argentinoje ir Panamoje miestai pavadinti Mendosos vardu, Meksikoje primena Gvadalacharos miestą , pavadintą ispanų vardu, tač iau savo dydž iu jau seniai aplenktą ispanų bendravardė s. .
Pravaž iuoju pro ramią ir negyvą autobusų stotį į gelež inkelio stotį . Perku bilietą į Madridą iš tos pač ios graž ios merginos. Vienoje platformoje yra tik vienas traukinys. Tikslas š vieslentė je yra Gvadalachara.
- Š is traukinys į Madridą ? Bet kokiu atveju paklausiau policijos pareigū no.
- Taip, pone, atsisė skite, praš au!
O naujų potyrių važ iavau traukiniu, kurio tvarkaraš tyje nė ra.
Važ iavau „dė l sė kmė s“, neapsisprendę s dė l sugrį ž imo. Gvadalacharos traukinių stotyje pirmiausia paž iū rė jau tvarkaraš tį – traukiniai atgal į Madridą tik vakare! Tik tuo atveju paklausiau graž ios merginos bilietų langelyje, ar yra dienos traukinys? – Taip, pasirodo, yra, tikriausiai sekmadienio proga. Ž inoma, kam tvarkaraš tyje nurodyti traukinį , jei apie jį jau ž ino visi vietiniai, o vienintelis iš protė ję s „rusų turistas“ sugalvojo paklausti? Š iuo, kaip ir daugelyje kitų dalykų , turime bendrų bruož ų su ispanais!
Iš stoties į kairę - netrukus atsirado tiltas, senas, pastatytas 10 amž iuje arabų naudojant romė niš kas atramas. Jis teikiamas pė stiesiems ir automobiliams. Š alia pastatytas modernus sunkiajam transportui. Gaila tik, kad Henareso upė s kvapas rodo bė das su aplinka. Tam tikru atstumu iš abiejų pusių , už medž ių ž eldinių , yra modernū s gyvenamieji rajonai.
Už lipę s į kalvą už tilto, atsidū riau prie apgriuvusios sienos. Vienintelio praeivio tą vidurdienį paklausiau, ar tai Alkazaras?
- Alkazaro griuvė siai, - pataisė mane pagyvenę s ispanas, galbū t š iek tiek vyresnis už mane. Pilietinio karo metu tvirtovė buvo subombarduota.
Praė ję s š alia baž nyč ios aptvertą sodą , atsidū riau prieš ais pastatą , kuris atrodė kaip senovinė papuoš alų dė ž utė . Tai yra Infantado kunigaikš č ių rū mai. Tai ne pirmas pastatas š ioje vietoje – rū mai č ia buvo ir anksč iau.
Š is Chuano de Guaso š edevras buvo baigtas 1483 m. , jis taip pat nukentė jo nuo apš audymo ir bombardavimo, o dar anksč iau – nuo atstatymo. Sutikau bū rį moksleivių su pora mentorių , tarp kurių kaž kodė l nebuvo nei vieno berniuko. Kitų turistų taip pat nebuvo. Į kairę nuo į ė jimo į Rū mų sieną atsirė mė beveidis než inomo architekto priestatas - yra muziejaus ekspozicija.
Į ė jimas į muziejų iš kiemo. Iš puoš tas raiž iniais, akivaizdž iai arabų meistrų rankomis, atrodo, kad kiemas naudojamas kai kuriems į spū dingiems renginiams, tai liudija perimetru antrojo aukš to lygyje juosianč ios metalinė s konstrukcijos, tikriausiai dekoracijoms, bet tai bū tų bū k geriau, jei jų nebū tų!
Kartą miestelė nai gerbiamą Mendozą iš rinko miesto vadovu ir teisė ju, rinkimai buvo tvirtinami metai iš metų , vė liau jį tokiu pripaž ino Kastilijos karalius.
Infantado kunigaikš č ių titulas buvo gautas pagal pavardę , pagal juos miestas tapo Ispanijos kultū ros ir meno centru. Š eimai persikė lus į Madridą , prasidė jo Gvadalacharos nuosmukis.
Prieš ais rū mus yra paminklas Don Pedro Mendoza, tikriausiai didž iajam kardinolui Pedro Gonzá lez de Mendoza. Š i pavardė ne kartą pasitaiko Ispanijos istorijoje. Giminė s atstovai iš garsė jo ir už kariaujant Naują jį pasaulį : Argentinoje ir Panamoje miestai pavadinti Mendosos vardu, Meksikoje primena Gvadalacharos miestą , pavadintą ispanų vardu, tač iau savo dydž iu jau seniai aplenktą ispanų bendravardė s. .
Pravaž iuoju pro ramią ir negyvą autobusų stotį į gelež inkelio stotį . Perku bilietą į Madridą iš tos pač ios graž ios merginos. Vienoje platformoje yra tik vienas traukinys. Tikslas š vieslentė je yra Gvadalachara.
- Š is traukinys į Madridą ? Bet kokiu atveju paklausiau policijos pareigū no.
- Taip, pone, atsisė skite, praš au!
O naujų potyrių važ iavau traukiniu, kurio tvarkaraš tyje nė ra.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (2)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
