Noras aplankyti Aranjuezas atsirado Adagio į takoje iš Joaquino Rodrigo „Koncerto gitarai ir orkestrui“ praė jusio amž iaus aš tuntajame deš imtmetyje. Daug vė liau iš girdau „Koncertą “, kurį visiš kai atliko Narciso Iepes turo po SSRS metu. 2010 metais pagaliau surengiau ekskursiją į š ią Karališ ką ją rezidenciją grupinė s kelionė s metu, tač iau galimybė keliauti atsirado tik pirmadienį , kai Valdovų rū mai lankytojams už daryti. Istorija, kurią paskelbiau kelionių agentū ros forume, buvo iš trinta, kad bū tų iš vengta pagundos kitiems turistams – „kai kurie pradė jo č ia leistis! »
Kitoje nepriklausomoje kelionė je į Ispaniją savo ekskursijų seriją iš Madrido pradė jau apsilankę s Aranjuez. Iš vyko traukiniu iš Atocha stoties. Madrido–Aranchuezo gelež inkelio linija buvo pirmoji Ispanijoje; eismas ja prasidė jo 1851 m.
Karališ kieji rū mai yra apie deš imt minuč ių pė sč iomis š eš ė linė mis gatvė mis: nuo stoties į deš inę iki sankryž os, tada į kairę . Rezidencija buvo sukurta poilsiui ramybė je ir palaimoje, pramogoms už sostinė s š urmulio. Pastatas, galutinai baigtas statyti XVIII amž iuje, yra dabartinė karališ kosios š eimos rezidencija, ne visi kambariai atviri lankytojams. Krepš iai permatomi, fotografuoti draudž iama. Viena amerikietė buvo „pagauta“ fotografuojanti, nuotraukos iš trintos, nors, kiek ž inau, jas galima atkurti. Ypatingą į spū dį paliko Porceliano salė , kurią puoš ė Karališ kosios porceliano fabriko meistrai, bei Arabų kabineto lubos, kurias restauravo tie patys meistrai, kurie restauravo Alhambros rū mus. I-te sutikau aiš kiai slaptą ir ne itin kokybiš ką Kriauklių salė s paveikslą , bet dabar š ios salė s nė ra.
Tarp Parterio sodų už rū mų ir Piazza San Antonio nuė jau į pagrindinį parką.
Apgailestauju, kad nesuveikė net tie fontanai, kuriuos mač iau veikianč ius praė jusioje kelionė je. Rū mų ansamblis yra karališ kosios š eimos nuosavybė , Juanas Carlosas buvo pasmerktas už ekstravaganciją ir panaš u, kad jie nusprendė sumaž inti iš laidas.
Alė jos, vedanč ios nuo į ė jimo į Pagrindinį parką , gale yra Karališ kasis valč ių muziejus, kurį galite aplankyti su tuo pač iu bilietu kaip ir į Valdovų rū mus. Č ia yra griež ta, be puoš numo, tač iau nuostabių kontū rų karaliaus Alfonso XIII irklinė valtis, atgabenta iš Santandero, ir prabangus barokinis pramoginis karalienė s Christinos laivas iš San Sebastiano. Negalite fotografuoti, buvo tik trys lankytojai, tiek pat apsaugos darbuotojų . Atokiau nuo muziejaus yra graž i grota su už daromis durimis prie į ė jimo, jos paskirties nepavyko iš siaiš kinti.
Pagrindinis parkas didž iulis, visų takų ir alė jų neaplenksi per visą dieną . Kol pateko į rū mus, Karolio IV labradoras pavargo, nebeturė jo jė gų jo apž iū rė ti.
Pavydė jau vietinė ms voveraitė ms, nenuilstamai besiverž ianč ioms per pieveles ir medž ius.
Už pakalinė je pusė je, pro valč ių stotį , nuė jau į Parterio sodus už rū mų prie Tež o ir Jaramos upių santakos. Virš tvenkinio, poetiš kai apaugusio nendrė mis, platus pylimas. Buvo jau seniai po pietų , o minios sumaž ė jo.
Pač ių rū mų parterį su salos sodais jungia grakš ti Los Puertes de la Ria. Ispanijoje man patinka visur esantys siurbliai su geru geriamuoju vandeniu, vienas yra prie tilto, vienas buvo ir prie į ė jimo į pagrindinį parką , su vandens srove besilinksminusių moksleivių dž iaugsmui.
Keli Europos turistai, vadovaudamiesi respublikinė s Europos demokratiniais į proč iais, į prastai į sitaisė pievelė je prie didž iulio narvo su paukš č iais giesmininkais – po poros minuč ių aplinką tausojanč iu dvirač ių transportu atvyko apsaugos pareigū nai. Stebė jimas č ia veikia gerai.
Turistams, kurie buvo suglumę dė l pretenzijų dė l, jų nuomone, normalaus iš ė jimo į pievelę , buvo gana aiš kiai paaiš kinta, kad tai ne savivaldybė s, o karališ koji nuosavybė , o tai reikalauja specialių elgesio taisyklių.
Iki vakaro parkai tuš ti. Mano vienadienė kelionė , „diskretiš ka ir sentimentali“, baigė si.
Kitoje nepriklausomoje kelionė je į Ispaniją savo ekskursijų seriją iš Madrido pradė jau apsilankę s Aranjuez. Iš vyko traukiniu iš Atocha stoties. Madrido–Aranchuezo gelež inkelio linija buvo pirmoji Ispanijoje; eismas ja prasidė jo 1851 m.
Karališ kieji rū mai yra apie deš imt minuč ių pė sč iomis š eš ė linė mis gatvė mis: nuo stoties į deš inę iki sankryž os, tada į kairę . Rezidencija buvo sukurta poilsiui ramybė je ir palaimoje, pramogoms už sostinė s š urmulio. Pastatas, galutinai baigtas statyti XVIII amž iuje, yra dabartinė karališ kosios š eimos rezidencija, ne visi kambariai atviri lankytojams. Krepš iai permatomi, fotografuoti draudž iama. Viena amerikietė buvo „pagauta“ fotografuojanti, nuotraukos iš trintos, nors, kiek ž inau, jas galima atkurti. Ypatingą į spū dį paliko Porceliano salė , kurią puoš ė Karališ kosios porceliano fabriko meistrai, bei Arabų kabineto lubos, kurias restauravo tie patys meistrai, kurie restauravo Alhambros rū mus. I-te sutikau aiš kiai slaptą ir ne itin kokybiš ką Kriauklių salė s paveikslą , bet dabar š ios salė s nė ra.
Tarp Parterio sodų už rū mų ir Piazza San Antonio nuė jau į pagrindinį parką.
Apgailestauju, kad nesuveikė net tie fontanai, kuriuos mač iau veikianč ius praė jusioje kelionė je. Rū mų ansamblis yra karališ kosios š eimos nuosavybė , Juanas Carlosas buvo pasmerktas už ekstravaganciją ir panaš u, kad jie nusprendė sumaž inti iš laidas.
Alė jos, vedanč ios nuo į ė jimo į Pagrindinį parką , gale yra Karališ kasis valč ių muziejus, kurį galite aplankyti su tuo pač iu bilietu kaip ir į Valdovų rū mus. Č ia yra griež ta, be puoš numo, tač iau nuostabių kontū rų karaliaus Alfonso XIII irklinė valtis, atgabenta iš Santandero, ir prabangus barokinis pramoginis karalienė s Christinos laivas iš San Sebastiano. Negalite fotografuoti, buvo tik trys lankytojai, tiek pat apsaugos darbuotojų . Atokiau nuo muziejaus yra graž i grota su už daromis durimis prie į ė jimo, jos paskirties nepavyko iš siaiš kinti.
Pagrindinis parkas didž iulis, visų takų ir alė jų neaplenksi per visą dieną . Kol pateko į rū mus, Karolio IV labradoras pavargo, nebeturė jo jė gų jo apž iū rė ti.
Pavydė jau vietinė ms voveraitė ms, nenuilstamai besiverž ianč ioms per pieveles ir medž ius.
Už pakalinė je pusė je, pro valč ių stotį , nuė jau į Parterio sodus už rū mų prie Tež o ir Jaramos upių santakos. Virš tvenkinio, poetiš kai apaugusio nendrė mis, platus pylimas. Buvo jau seniai po pietų , o minios sumaž ė jo.
Pač ių rū mų parterį su salos sodais jungia grakš ti Los Puertes de la Ria. Ispanijoje man patinka visur esantys siurbliai su geru geriamuoju vandeniu, vienas yra prie tilto, vienas buvo ir prie į ė jimo į pagrindinį parką , su vandens srove besilinksminusių moksleivių dž iaugsmui.
Keli Europos turistai, vadovaudamiesi respublikinė s Europos demokratiniais į proč iais, į prastai į sitaisė pievelė je prie didž iulio narvo su paukš č iais giesmininkais – po poros minuč ių aplinką tausojanč iu dvirač ių transportu atvyko apsaugos pareigū nai. Stebė jimas č ia veikia gerai.
Turistams, kurie buvo suglumę dė l pretenzijų dė l, jų nuomone, normalaus iš ė jimo į pievelę , buvo gana aiš kiai paaiš kinta, kad tai ne savivaldybė s, o karališ koji nuosavybė , o tai reikalauja specialių elgesio taisyklių.
Iki vakaro parkai tuš ti. Mano vienadienė kelionė , „diskretiš ka ir sentimentali“, baigė si.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (2)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
