Waldstein sodas yra antras pagal dydį sodas Prahos centre, kurio plotas virš ija 1000 kvadratinių metrų . Jis buvo sukurtas Italijos manierizmo parko stiliumi. Sodas padalintas į dvi nelygias dalis. Didž ią ja dalimi – didž iausias Prahos laš inis, prieš ais – fontanas „Venera ir Kupidonas“ marmuriniame baseine. Taip pat š ioje sodo dalyje yra grota – dirbtinė stalaktitų siena, kurioje galima atpaž inti varlių , gyvač ių ir ž monių veidų atvaizdus. Š alia yra voljeras paukš č iams laikyti.
Antroje, maž esnė je dalyje – didž iulis baseinas su dirbtine sala. Jame yra Heraklio skulptū ra su lazda rankoje.
Sodas buvo keletą kartų pertvarkytas. Nuo 1996 metų ji priklauso Č ekijos Senatui. 2000-ų jų pradž ioje buvo atlikta didelio masto rekonstrukcija. Sodas atviras lankytojams.
Salos reljefas
Valenš teino sodo dominuojantis bruož as yra taukai. Š is monumentalus atviras pastatas savo statybos metu neturė jo analogų.
Jo interjeras imituoja rū mų interjerus. 32 italų menininko Baccio del Bianchi paveikslai, paremti senovė s mitologija. Lubas puoš ia graikų olimpą vaizduojanč ios freskos. Viduryje Dzeuso su ž mona Hero ir deive Afrodite, š iaurė je – graikų dievai, pietuose – Trojos arklys.
Statulos ir fontanai
Dauguma Valenš teino sodo skulptū rų yra garsaus olandų skulptoriaus Adriano de Vrieso, dirbusio ir Rudolfo II teisme, darbai. Meną studijavo Italijoje ir dirbo Albrechtui Wallersteinui nuo 1622 m. iki mirties 1626 m. Kur Vris palaidotas š alia sodo – baž nyč ioje Š v. Tomaš as.
Bronzinė s skulptū ros į rengtos palei pagrindinę alė ją iki taukų . Tarp jų – jū ros dievas Neptū nas, vyndarystė s dievas Bachas, kunigas Laokū nas su sū numis, arkliai. Heraklio, kovojanč io su kentauru, skulptū ra pastatyta nedideliame fontane rytinė je sodo dalyje.
Kitas Heraklis stovi saloje, esanč ioje didelio baseino viduryje.
1648 metais Valenš teino rū mus ir sodą apiplė š ė Š vedijos kariuomenė , kuri iš sineš ė daug vertingų daiktų , tarp jų fontanus ir skulptū ras. Š ios skulptū ros dabar yra Š vedijoje, de Vries muziejuje prie Drottningholmo pilies, Š vedijos monarchų rezidencijos. Sode esanč ios statulos yra kopijos, pagamintos pagal XX amž iaus pradž ios originalus.
Fauna ir flora
Unikalią sodo atmosferą papildo turtinga ir į vairi flora ir fauna. Sodo pasididž iavimas – paprasti ir balti povai. Jie č ia veisiami nuo 2000 m. , atsiveda beveik kasmet. Tvenkinyje gyvena laukinė s antys ir dekoratyvinė s ž uvys, o prie grotos esanč iame voljere – didž iosios pelė dos, kurių sparnų plotis siekia 160-170 cm.
Sode auga ą ž uolai, klevai, magnolijos. Centrinė dalis apsodinta krū mais ir tulpė mis. Prie grotos auga hortenzijos, o palei pietinę rū mų sieną – krokai, narcizai, levandos, vynuogė s ir figmedž iai.
Antroje, maž esnė je dalyje – didž iulis baseinas su dirbtine sala. Jame yra Heraklio skulptū ra su lazda rankoje.
Sodas buvo keletą kartų pertvarkytas. Nuo 1996 metų ji priklauso Č ekijos Senatui. 2000-ų jų pradž ioje buvo atlikta didelio masto rekonstrukcija. Sodas atviras lankytojams.
Salos reljefas
Valenš teino sodo dominuojantis bruož as yra taukai. Š is monumentalus atviras pastatas savo statybos metu neturė jo analogų.
Jo interjeras imituoja rū mų interjerus. 32 italų menininko Baccio del Bianchi paveikslai, paremti senovė s mitologija. Lubas puoš ia graikų olimpą vaizduojanč ios freskos. Viduryje Dzeuso su ž mona Hero ir deive Afrodite, š iaurė je – graikų dievai, pietuose – Trojos arklys.
Statulos ir fontanai
Dauguma Valenš teino sodo skulptū rų yra garsaus olandų skulptoriaus Adriano de Vrieso, dirbusio ir Rudolfo II teisme, darbai. Meną studijavo Italijoje ir dirbo Albrechtui Wallersteinui nuo 1622 m. iki mirties 1626 m. Kur Vris palaidotas š alia sodo – baž nyč ioje Š v. Tomaš as.
Bronzinė s skulptū ros į rengtos palei pagrindinę alė ją iki taukų . Tarp jų – jū ros dievas Neptū nas, vyndarystė s dievas Bachas, kunigas Laokū nas su sū numis, arkliai. Heraklio, kovojanč io su kentauru, skulptū ra pastatyta nedideliame fontane rytinė je sodo dalyje.
Kitas Heraklis stovi saloje, esanč ioje didelio baseino viduryje.
1648 metais Valenš teino rū mus ir sodą apiplė š ė Š vedijos kariuomenė , kuri iš sineš ė daug vertingų daiktų , tarp jų fontanus ir skulptū ras. Š ios skulptū ros dabar yra Š vedijoje, de Vries muziejuje prie Drottningholmo pilies, Š vedijos monarchų rezidencijos. Sode esanč ios statulos yra kopijos, pagamintos pagal XX amž iaus pradž ios originalus.
Fauna ir flora
Unikalią sodo atmosferą papildo turtinga ir į vairi flora ir fauna. Sodo pasididž iavimas – paprasti ir balti povai. Jie č ia veisiami nuo 2000 m. , atsiveda beveik kasmet. Tvenkinyje gyvena laukinė s antys ir dekoratyvinė s ž uvys, o prie grotos esanč iame voljere – didž iosios pelė dos, kurių sparnų plotis siekia 160-170 cm.
Sode auga ą ž uolai, klevai, magnolijos. Centrinė dalis apsodinta krū mais ir tulpė mis. Prie grotos auga hortenzijos, o palei pietinę rū mų sieną – krokai, narcizai, levandos, vynuogė s ir figmedž iai.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
