Loreta arba Praha Loreta – tai sutrumpintas Vieš paties Gimimo baž nyč ios, esanč ios Hradč any, Loretos aikš tė je, pavadinimas.
Š io komplekso pradž ia buvo nustatyta 1626 m. , kai Lobkovicų baronienė Catherine Benino panoro pastatyti Mergelė s Marijos trobelė s, esanč ios Italijos Loreto mieste, kopiją . Ji skyrė pinigų ir ž emė s statyboms. Pasiš aukė net meistrai iš Vienos. Buvo pastatyta trobelė , prie jos – baž nyč ia.
Po Baltojo kalno mū š io, kai protestantai buvo nugalė ti ir č ekai katalikai perė mė miesto kontrolę , Katalikų baž nyč ia pradė jo aktyviai į traukti ž mones į katalikybė s glė bį . Vienuolynas pradė jo traukti piligrimus, atsirado poreikis plė sti pastatų kompleksą , kas ir buvo padaryta. O baroko bruož ų kompleksas į gavo iki 1730 m. Iki 1694 m. Loretui buvo sukurta 30 varpų ir maž ų varpelių kompozicija. Prie jo dirbo ž inomas laikrodininkas Peteris Neumannas.
Dė l to Prahos Loretta savo mastu pranoko Italijos struktū rą.
Mergelė s Marijos Š ventosios trobelė s pirmą jį akmenį padė jo pati baronienė Kotryna. Š io pastato vidus gausiai dekoruotas tinko (dirbtinio marmuro) bareljefais. Pagrindiniai vietos lobiai yra sidabrinis altorius ir Marijos Loretos statula. Aplink trobelę pastatytos š eš ios koplyč ios ir 2 fontanai.
Kristaus Gimimo baž nyč ia buvo paš ventinta 1737 m. , tač iau darbai prie jos tę sė si dar metus. Š is pastatas ž inomas dė l pagrindinio altoriaus, papuoš to paveikslais. Taip pat yra du maž esni altoriai. Juose saugomi kankinių Felikisimo ir Agapito griauč iai. Gimimo baž nyč ios pastatą puoš ia rokoko stiliaus freskos ir skulptū ros.
Didž ioji dalis lobio neiš gyveno karo, tač iau Loreto kolekcija iki š iol laikoma viena didž iausių š alies kolekcijų.
Viena iš seniausių č ia iš likusių relikvijų – viduramž ių gotikinis sidabrinis dubuo. Jam savo verte nenusileidž ia juodmedž io altorius. Tarp svarbiausių daiktų galima iš skirti 12 kilogramų sveriantį Monstrance su 6222 deimantais. Ji vadinama „Prahos saule“. Jis naudojamas tik per didž ią sias š ventes. Loreto turi ir karioną – varpelius su rakto mechanizmu. Jis yra laikinajame bokš te. Už kariono surinkimą buvo atsakingas laikrodininkas. Prahos gyventojai š ios varpinė s garsus laiko gydanč iais.
Š io komplekso pradž ia buvo nustatyta 1626 m. , kai Lobkovicų baronienė Catherine Benino panoro pastatyti Mergelė s Marijos trobelė s, esanč ios Italijos Loreto mieste, kopiją . Ji skyrė pinigų ir ž emė s statyboms. Pasiš aukė net meistrai iš Vienos. Buvo pastatyta trobelė , prie jos – baž nyč ia.
Po Baltojo kalno mū š io, kai protestantai buvo nugalė ti ir č ekai katalikai perė mė miesto kontrolę , Katalikų baž nyč ia pradė jo aktyviai į traukti ž mones į katalikybė s glė bį . Vienuolynas pradė jo traukti piligrimus, atsirado poreikis plė sti pastatų kompleksą , kas ir buvo padaryta. O baroko bruož ų kompleksas į gavo iki 1730 m. Iki 1694 m. Loretui buvo sukurta 30 varpų ir maž ų varpelių kompozicija. Prie jo dirbo ž inomas laikrodininkas Peteris Neumannas.
Dė l to Prahos Loretta savo mastu pranoko Italijos struktū rą.
Mergelė s Marijos Š ventosios trobelė s pirmą jį akmenį padė jo pati baronienė Kotryna. Š io pastato vidus gausiai dekoruotas tinko (dirbtinio marmuro) bareljefais. Pagrindiniai vietos lobiai yra sidabrinis altorius ir Marijos Loretos statula. Aplink trobelę pastatytos š eš ios koplyč ios ir 2 fontanai.
Kristaus Gimimo baž nyč ia buvo paš ventinta 1737 m. , tač iau darbai prie jos tę sė si dar metus. Š is pastatas ž inomas dė l pagrindinio altoriaus, papuoš to paveikslais. Taip pat yra du maž esni altoriai. Juose saugomi kankinių Felikisimo ir Agapito griauč iai. Gimimo baž nyč ios pastatą puoš ia rokoko stiliaus freskos ir skulptū ros.
Didž ioji dalis lobio neiš gyveno karo, tač iau Loreto kolekcija iki š iol laikoma viena didž iausių š alies kolekcijų.
Viena iš seniausių č ia iš likusių relikvijų – viduramž ių gotikinis sidabrinis dubuo. Jam savo verte nenusileidž ia juodmedž io altorius. Tarp svarbiausių daiktų galima iš skirti 12 kilogramų sveriantį Monstrance su 6222 deimantais. Ji vadinama „Prahos saule“. Jis naudojamas tik per didž ią sias š ventes. Loreto turi ir karioną – varpelius su rakto mechanizmu. Jis yra laikinajame bokš te. Už kariono surinkimą buvo atsakingas laikrodininkas. Prahos gyventojai š ios varpinė s garsus laiko gydanč iais.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
