Karalienė s Onos vasaros rū mai yra š alia Prahos pilies esanč iame Karališ kajame sode. Š is pastatas, vietinių daž nai vadinamas Belvedere, laikomas vienu geriausių renesanso architektū ros pavyzdž ių Č ekijoje. Vasaros rū mai buvo į kurti 1538 m. Ferdinando I Habsburgieč io iniciatyva. Imperatorius norė jo jį padovanoti savo ž monai Anai Jogailaič iai. Tyrinė tojai teigia, kad pilis buvo skirta ne privač iam imperatorienė s gyvenimui, o į vairiems renginiams.
Rū mų statyba buvo patikė ta dviem architektams iš Italijos. Paolo della Stella buvo atsakingas už projektą , o Giovanni Spazio priž iū rė jo statybos darbus. Vė liau meistrą Spazio pakeitė Johnas Mario de Pambio. 1541 m. dė l didelio gaisro Prahoje statybos buvo sustabdytos. Jis buvo atstatytas tik po š eš erių metų . Rū mai buvo baigti statyti 1563 m. , mirus Paolo della Stella.
Architektai Hansas Tyrolis ir Bonifacas Wolmouthas už baigė pastato architektū rinę iš vaizdą.
Karalienė s Onos rū mai – dviejų aukš tų pastatas su stač iakampiais pamatais, pastatytas renesanso stiliumi. Namas visų pirma į domus prabangiu iš orė s dekoru. Virš utinė je sienų dalyje yra 80 cm ploč io frizas su elegantiš ku ornamentu. Rū mų branduolį juosia až ū rinė arkada su trisdeš imt š eš iomis kolonomis, papuoš tomis Toskanos sostinė mis. Arkose galima pamatyti daugiau nei š imtą raiž ytų akmeninių reljefų , pasiž yminč ių ypatingu rafinuotumu ir tikslumu. Daugumoje jų vaizduojamos medž ioklė s ir karo scenos bei mitologiniai motyvai. Ž ymiausias bareljefas – paveikslas, vaizduojantis Ferdinandą I ir Aną : imperatorius dovanoja ž monai figmedž io ž iedą.
Antrame Belvederio aukš te yra galerija ir pobū vių salė . O rū mus vainikuoja unikalus stogas.
Atrodo kaip laivo ratas. Iš pradž ių stogas buvo nudaž ytas baltomis ir raudonomis juostomis, kuriose buvo karališ kieji herbai. Š iandien jis nudaž ytas malachito spalva, kuri suteikia rū mams panaš umo į brangią dė ž utę.
Nors Vasaros rū mai buvo sumanyti kaip dovana imperatorei, ji nesulaukė savo pabaigos: Ana Jogailaič iai mirė.1547 m. gimdydama. Ferdinandas I nesilankė Belvedere, nes persikė lė į Vieną.
Valdant Rudolfui II, pirmame pilies aukš te buvo iš sidė sč iusi imperatoriš koji paveikslų kolekcija, o antrajame – į rengta observatorija, kurioje astronominius stebė jimus atliko Johanas Kepleris ir Tycho Brahe bei pats imperatorius. Po valdovo mirties pastatas buvo iš tuš tė ję s, o 1648 metais jį apiplė š ė š vedai. XVIII amž iuje Juozapo II sprendimu Belvederis tapo artilerijos laboratorija. Kariš kiai jį paliko tik 1836 m. , padedami grafo Carlo Hoteko.
XIX amž iaus viduryje Vasaros rū mus rekonstravo architektai Bernardas Gruberis ir Peteris Nobile. Jiems vadovaujant buvo pastatyti monumentalū s klasikinio stiliaus laiptai. O dailininko Christiano Rubeno mokiniai antrojo aukš to sienas iš tapė freskomis, iliustruojanč iomis Č ekijos istorijos scenas. Pilis tapo meno galerija.
Š iandien Vasaros rū mai yra parodų salė , atvira visuomenei. Jį taip pat kartais naudoja Č ekijos vadovybė iš kilmingiems renginiams.
Sode prieš ais Karalienė s Onos vasaros rū mus akmeniniame baseine yra Dainuojantis fontanas (deja, buvo atliktas remontas). Jį.1568 m. pagamino Tomaszas Jaroszas, meistras, iš lieję s didž iausią varpą Prahos Š v. Vito katedroje. Projekto autoriumi laikomas italas Francesco Terza.
Fontanui sukurti panaudota speciali medž iaga – varpeliams sumaiš yta bronza.
Struktū rą puoš ia ž monių ir gyvū nų figū ros, kompozicijos centre – graikų miš kų globė jas Panas. Be to, fontanas papuoš tas medž ioklė s ir augaliniais motyvais. Dainuojantis fontanas vadinamas todė l, kad bronziniu padė klo pavirš iumi tekanč ios vandens srovė s skleidž ia melodingus garsus. Š ią „dainelę “ iš girsti tik priė jus prie fontano dubens.
Rū mų statyba buvo patikė ta dviem architektams iš Italijos. Paolo della Stella buvo atsakingas už projektą , o Giovanni Spazio priž iū rė jo statybos darbus. Vė liau meistrą Spazio pakeitė Johnas Mario de Pambio. 1541 m. dė l didelio gaisro Prahoje statybos buvo sustabdytos. Jis buvo atstatytas tik po š eš erių metų . Rū mai buvo baigti statyti 1563 m. , mirus Paolo della Stella.
Architektai Hansas Tyrolis ir Bonifacas Wolmouthas už baigė pastato architektū rinę iš vaizdą.
Karalienė s Onos rū mai – dviejų aukš tų pastatas su stač iakampiais pamatais, pastatytas renesanso stiliumi. Namas visų pirma į domus prabangiu iš orė s dekoru. Virš utinė je sienų dalyje yra 80 cm ploč io frizas su elegantiš ku ornamentu. Rū mų branduolį juosia až ū rinė arkada su trisdeš imt š eš iomis kolonomis, papuoš tomis Toskanos sostinė mis. Arkose galima pamatyti daugiau nei š imtą raiž ytų akmeninių reljefų , pasiž yminč ių ypatingu rafinuotumu ir tikslumu. Daugumoje jų vaizduojamos medž ioklė s ir karo scenos bei mitologiniai motyvai. Ž ymiausias bareljefas – paveikslas, vaizduojantis Ferdinandą I ir Aną : imperatorius dovanoja ž monai figmedž io ž iedą.
Antrame Belvederio aukš te yra galerija ir pobū vių salė . O rū mus vainikuoja unikalus stogas.
Atrodo kaip laivo ratas. Iš pradž ių stogas buvo nudaž ytas baltomis ir raudonomis juostomis, kuriose buvo karališ kieji herbai. Š iandien jis nudaž ytas malachito spalva, kuri suteikia rū mams panaš umo į brangią dė ž utę.
Nors Vasaros rū mai buvo sumanyti kaip dovana imperatorei, ji nesulaukė savo pabaigos: Ana Jogailaič iai mirė.1547 m. gimdydama. Ferdinandas I nesilankė Belvedere, nes persikė lė į Vieną.
Valdant Rudolfui II, pirmame pilies aukš te buvo iš sidė sč iusi imperatoriš koji paveikslų kolekcija, o antrajame – į rengta observatorija, kurioje astronominius stebė jimus atliko Johanas Kepleris ir Tycho Brahe bei pats imperatorius. Po valdovo mirties pastatas buvo iš tuš tė ję s, o 1648 metais jį apiplė š ė š vedai. XVIII amž iuje Juozapo II sprendimu Belvederis tapo artilerijos laboratorija. Kariš kiai jį paliko tik 1836 m. , padedami grafo Carlo Hoteko.
XIX amž iaus viduryje Vasaros rū mus rekonstravo architektai Bernardas Gruberis ir Peteris Nobile. Jiems vadovaujant buvo pastatyti monumentalū s klasikinio stiliaus laiptai. O dailininko Christiano Rubeno mokiniai antrojo aukš to sienas iš tapė freskomis, iliustruojanč iomis Č ekijos istorijos scenas. Pilis tapo meno galerija.
Š iandien Vasaros rū mai yra parodų salė , atvira visuomenei. Jį taip pat kartais naudoja Č ekijos vadovybė iš kilmingiems renginiams.
Sode prieš ais Karalienė s Onos vasaros rū mus akmeniniame baseine yra Dainuojantis fontanas (deja, buvo atliktas remontas). Jį.1568 m. pagamino Tomaszas Jaroszas, meistras, iš lieję s didž iausią varpą Prahos Š v. Vito katedroje. Projekto autoriumi laikomas italas Francesco Terza.
Fontanui sukurti panaudota speciali medž iaga – varpeliams sumaiš yta bronza.
Struktū rą puoš ia ž monių ir gyvū nų figū ros, kompozicijos centre – graikų miš kų globė jas Panas. Be to, fontanas papuoš tas medž ioklė s ir augaliniais motyvais. Dainuojantis fontanas vadinamas todė l, kad bronziniu padė klo pavirš iumi tekanč ios vandens srovė s skleidž ia melodingus garsus. Š ią „dainelę “ iš girsti tik priė jus prie fontano dubens.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
