Romos katalikų baž nyč ią Jė zuitų ordinui pastatė Carlo Lurago 1665–1678 m. Baž nyč ia buvo pastatyta ankstyvojo baroko stiliumi, pagal Il Gesu baž nyč ios modelį - Jė zaus Draugijos (Jė zuitų ordino) katedros baž nyč ia Romoje, kurioje palaidotas jo į kū rė jas - Ignacas Lojola.
Baž nyč ia yra bazilikos formos su siauromis š oninė mis koplyč iomis ir trikampiu timpanu. Galingą vakarinio fasado frontoną vainikuoja Š v. Ignacas Lojola aukso spindesyje, su pirmosiomis jė zuitų š ū kio raidė mis ant krū tinė s – AMDG. Š ią fasado kompozicijos dalį Raineris sukū rė.1671 m. Tai sukė lė kritiką iš aukš č iausių Katalikų baž nyč ios sluoksnių : pagal kanonus toks š vytė jimas gali apgaubti tik Jė zaus ir Dievo Motinos figū ras. Vatikanas už baigė ginč ą ir leido Prahai iš saugoti auksinę aureolę aplink Ordino globė jo statulą . 1866 m. baž nyč ia grą ž inta jė zuitams ir restauruota.
1950 metais jė zuitai buvo iš varyti iš Č ekoslovakijos, o į Prahą jie grį ž o tik 1991 metais.
Deš inė je nuo baž nyč ios yra Jė zuitų kolegijos pastatų kompleksas. Jė zuitų kolegija buvo į kurta 1628 m. Pastatas pradė tas statyti 1660-aisiais 23 senų namų vietoje. Statybos kelis kartus buvo stabdomos dė l karinių ginč ų . Projekto autorius – architektas Carlo Lurago. Statyboms vadovavo Martinas Raineris ir Pavelas Ignacas. Didelis barokinis kompleksas su akmeniniu portiku ir turtinga skulptū rine puoš yba visame fasade. Pastato fasadas yra 200 metrų ilgio. Tai didž iausias baroko stiliaus pastatas Novo Mesto mieste ir treč ias pagal dydį jė zuitų pastatas Europoje.
Kolegija buvo už daryta 1773 m. , kartu už draudus jė zuitų ordiną . Vė liau ji buvo paversta karo ligonine. 1945 m. pastatas buvo apgadintas są jungininkų bombardavimo. Restauravimas buvo atliktas š eš tojo deš imtmeč io pradž ioje.
Dabar pastate yra keletas sveikatos priež iū ros į staigų , į skaitant Hematologijos ir kraujo perpylimo institutą .
Baž nyč ia yra bazilikos formos su siauromis š oninė mis koplyč iomis ir trikampiu timpanu. Galingą vakarinio fasado frontoną vainikuoja Š v. Ignacas Lojola aukso spindesyje, su pirmosiomis jė zuitų š ū kio raidė mis ant krū tinė s – AMDG. Š ią fasado kompozicijos dalį Raineris sukū rė.1671 m. Tai sukė lė kritiką iš aukš č iausių Katalikų baž nyč ios sluoksnių : pagal kanonus toks š vytė jimas gali apgaubti tik Jė zaus ir Dievo Motinos figū ras. Vatikanas už baigė ginč ą ir leido Prahai iš saugoti auksinę aureolę aplink Ordino globė jo statulą . 1866 m. baž nyč ia grą ž inta jė zuitams ir restauruota.
1950 metais jė zuitai buvo iš varyti iš Č ekoslovakijos, o į Prahą jie grį ž o tik 1991 metais.
Deš inė je nuo baž nyč ios yra Jė zuitų kolegijos pastatų kompleksas. Jė zuitų kolegija buvo į kurta 1628 m. Pastatas pradė tas statyti 1660-aisiais 23 senų namų vietoje. Statybos kelis kartus buvo stabdomos dė l karinių ginč ų . Projekto autorius – architektas Carlo Lurago. Statyboms vadovavo Martinas Raineris ir Pavelas Ignacas. Didelis barokinis kompleksas su akmeniniu portiku ir turtinga skulptū rine puoš yba visame fasade. Pastato fasadas yra 200 metrų ilgio. Tai didž iausias baroko stiliaus pastatas Novo Mesto mieste ir treč ias pagal dydį jė zuitų pastatas Europoje.
Kolegija buvo už daryta 1773 m. , kartu už draudus jė zuitų ordiną . Vė liau ji buvo paversta karo ligonine. 1945 m. pastatas buvo apgadintas są jungininkų bombardavimo. Restauravimas buvo atliktas š eš tojo deš imtmeč io pradž ioje.
Dabar pastate yra keletas sveikatos priež iū ros į staigų , į skaitant Hematologijos ir kraujo perpylimo institutą .
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
