Carmelitska gatvė je yra puikus architektū ros paminklas, atspindintis viduramž ių Prahos dvasią . Mergelė s Marijos Nugalė tojos baž nyč ioje saugomą š ventą Kristaus figū rą melstis ir pagarbinti č ia suplū sta tū kstanč iai piligrimų iš viso pasaulio.
Baž nyč ia buvo pastatyta XVII amž iaus pradž ioje liuteronų vokieč ių iniciatyva ir pavadinta Š vč . Tai buvo vienas pirmų jų nedidelė s apimties baroko stiliaus pastatų , tač iau jo kū rė jo vardo neiš liko. 1624 m. , po Baltojo kalno mū š io, baž nyč ią už pergalę Ferdinandas II padovanojo basų jų karmelitų ordinui. Naujieji savininkai baž nyč ią pavadino Marijos Nugalė tojos garbei, ją rekonstravo ir š alia pastatė vienuolyną . Š iuo metu baž nyč ios fasadas turi XVII amž iaus vidurio karmelitų į gytą iš vaizdą . Tuo pač iu metu, atliekant rekonstrukciją , į ė jimas į pastatą buvo perkeltas į prieš ingą pusę , kad karmelitai bū tų atskirti nuo protestantų.
Š iandien gatvė pavadinta š io ordino vardu – karmelitų.
Karmelitų š ventykla nutrū ko XVIII amž iuje, kai imperatorius Juozapas II paleido jų vienuolyną ir perdavė nuosavybę Maltos ordinui. Po š imtų metų Š vč . Mergelė s Marijos baž nyč ia buvo grą ž inta Karmelitų ordinui, kuriam priklauso iki š iol. Monumentalų baž nyč ios fasadą puoš ia Mergelė s ir Kū dikio skulptū ra, papuoš ta auksavimu. Baž nyč ios viduje yra dvi koplyč ios: deš inė je – 1626 m. Madonos figū ra, kairė je – Š ventojo Kryž iaus koplyč ia.
Pagrindinis altorius pastatytas 1716-1717 m. Jį puoš ia Madonos ir š ventų jų Teresė s, Š v. Jono, Eliziejaus ir Elijo, Juozapo statulos. Š ventyklos sienos iš tapytos garsių XXVII – XVIII amž ių ikonų tapytojų paveikslais. Deš inė je baž nyč ios pusė je yra Kū dikė lio Jė zaus altorius, kuriame stiklinė je dė ž utė je saugoma vaš kinė Kristaus figū ra, ypač gerbiama tikinč ių jų.
Š ventyklos varpinė s virš uje yra trys senovė s meistrų varpai. Paskutinį jį iš jų karmelitai į sigijo 1718 m. Po baž nyč ia yra kapas su daugiau nei dviejų š imtų karmelitų palaikais, palaidotais XVII – XVIII a. Tarp jų – garsū s Ispanijos generolai, pasaulieč ių damos ir vaikai. Š iuo metu kapas yra prastos bū klė s, nes vandeniu už lietas baž nyč ios rū sys. Jis už darytas apsilankymams ir ekskursijoms.
Prahos suvenyrų parduotuvė se daž nai galima rasti stiklinių ar porcelianinių figū rė lių nuostabiais karališ kais drabuž iais – kū dikė lio Jė zaus statulė lė s, saugomos Karmelitos gatvė je esanč ioje Mergelė s Marijos Nugalė tojos baž nyč ioje, kopiją . Tū kstanč iai tikinč ių jų ateina į baž nyč ią su maldomis ir praš ymais Prahos jė zuitui, ir jis jiems padeda. Ž monė s tiki, kad tai atneš a jiems ramybę , sveikatą , vaikų gimimą ir laimę . Atsidė kodami už pagalbą daugelis grį ž ta į š ventyklą su dovanomis ir aukomis.
Komunistinio rež imo metu valdž ia bandė nutraukti pamaldas, tač iau piligrimų iš viso pasaulio skaič ius vis tiek siekė deš imtis tū kstanč ių per metus. Ypač daug piligrimų atvyko iš Pietų Amerikos, kur katalikai gerbia Prahos jė zuitą.
Figū roje pavaizduotas vaikas – Jė zus Kristus, ji yra 47 cm ū gio, pagaminta iš medž io ir padengta vaš ku. Kū dikio deš inė ranka iš tiesta į priekį , tarsi palaimindama, o kaire laiko kamuolį su kryž eliu. Statulė lę XVI amž iuje Ispanijoje pagamino senas vienuolis. Yra legenda, kad prieš jį pasirodė pats kū dikis Jė zus.
Š ią figū rė lę kaip vestuvinę dovaną gavo jo motina Ispanijos kunigaikš tienė Maria de Lara, kuri iš tekė jo už č ekų diplomato Vratislavo iš Pernš teino. Statulė lę ji atvež ė į Č ekiją . Jų dukra Polikstena vė liau padovanojo Kristaus figū rą Marijos Nugalė tojos baž nyč iai.
Per Trisdeš imtmetį karą kai kurios Prahos baž nyč ios buvo sugriautos, tač iau Mergelė s Marijos Nugalė tojos baž nyč ia iš liko, tik Jė zaus figū roms sugadintos rankos. Jie buvo atstatyti, o Prahos jė zuitas už ė mė garbė s vietą prie altoriaus.
Kelis kartus per metus vienuolė s Kristaus figū rą už maskuoja elegantiš kais drabuž iais, papuoš tais brangakmeniais ir auksu. Suknelių spalva parenkama atsiž velgiant į sezoną ir baž nytines š ventes. Iš viso Ezulatka turi daugiau nei š imtą apdarų , kuriuos visus padovanojo dė kingi tikintieji. Vertingiausias sukneles padovanojo imperatorius Ferdinandas III, o iš siuvinė jo Marija Teresė . 2009 metais popiež ius Benediktas XVI Kū dikiui į teikė auksinę karū ną.
Mergelė s Marijos Nugalė tojos baž nyč ią galima aplankyti kasdien. Š imtai turistų ir piligrimų atvyksta į baž nyč ią pasigrož ė ti senovine architektū ra, turtinga puoš yba ir garbinti visame pasaulyje ž inomą Prahos jė zuitą .
Baž nyč ia buvo pastatyta XVII amž iaus pradž ioje liuteronų vokieč ių iniciatyva ir pavadinta Š vč . Tai buvo vienas pirmų jų nedidelė s apimties baroko stiliaus pastatų , tač iau jo kū rė jo vardo neiš liko. 1624 m. , po Baltojo kalno mū š io, baž nyč ią už pergalę Ferdinandas II padovanojo basų jų karmelitų ordinui. Naujieji savininkai baž nyč ią pavadino Marijos Nugalė tojos garbei, ją rekonstravo ir š alia pastatė vienuolyną . Š iuo metu baž nyč ios fasadas turi XVII amž iaus vidurio karmelitų į gytą iš vaizdą . Tuo pač iu metu, atliekant rekonstrukciją , į ė jimas į pastatą buvo perkeltas į prieš ingą pusę , kad karmelitai bū tų atskirti nuo protestantų.
Š iandien gatvė pavadinta š io ordino vardu – karmelitų.
Karmelitų š ventykla nutrū ko XVIII amž iuje, kai imperatorius Juozapas II paleido jų vienuolyną ir perdavė nuosavybę Maltos ordinui. Po š imtų metų Š vč . Mergelė s Marijos baž nyč ia buvo grą ž inta Karmelitų ordinui, kuriam priklauso iki š iol. Monumentalų baž nyč ios fasadą puoš ia Mergelė s ir Kū dikio skulptū ra, papuoš ta auksavimu. Baž nyč ios viduje yra dvi koplyč ios: deš inė je – 1626 m. Madonos figū ra, kairė je – Š ventojo Kryž iaus koplyč ia.
Pagrindinis altorius pastatytas 1716-1717 m. Jį puoš ia Madonos ir š ventų jų Teresė s, Š v. Jono, Eliziejaus ir Elijo, Juozapo statulos. Š ventyklos sienos iš tapytos garsių XXVII – XVIII amž ių ikonų tapytojų paveikslais. Deš inė je baž nyč ios pusė je yra Kū dikė lio Jė zaus altorius, kuriame stiklinė je dė ž utė je saugoma vaš kinė Kristaus figū ra, ypač gerbiama tikinč ių jų.
Š ventyklos varpinė s virš uje yra trys senovė s meistrų varpai. Paskutinį jį iš jų karmelitai į sigijo 1718 m. Po baž nyč ia yra kapas su daugiau nei dviejų š imtų karmelitų palaikais, palaidotais XVII – XVIII a. Tarp jų – garsū s Ispanijos generolai, pasaulieč ių damos ir vaikai. Š iuo metu kapas yra prastos bū klė s, nes vandeniu už lietas baž nyč ios rū sys. Jis už darytas apsilankymams ir ekskursijoms.
Prahos suvenyrų parduotuvė se daž nai galima rasti stiklinių ar porcelianinių figū rė lių nuostabiais karališ kais drabuž iais – kū dikė lio Jė zaus statulė lė s, saugomos Karmelitos gatvė je esanč ioje Mergelė s Marijos Nugalė tojos baž nyč ioje, kopiją . Tū kstanč iai tikinč ių jų ateina į baž nyč ią su maldomis ir praš ymais Prahos jė zuitui, ir jis jiems padeda. Ž monė s tiki, kad tai atneš a jiems ramybę , sveikatą , vaikų gimimą ir laimę . Atsidė kodami už pagalbą daugelis grį ž ta į š ventyklą su dovanomis ir aukomis.
Komunistinio rež imo metu valdž ia bandė nutraukti pamaldas, tač iau piligrimų iš viso pasaulio skaič ius vis tiek siekė deš imtis tū kstanč ių per metus. Ypač daug piligrimų atvyko iš Pietų Amerikos, kur katalikai gerbia Prahos jė zuitą.
Figū roje pavaizduotas vaikas – Jė zus Kristus, ji yra 47 cm ū gio, pagaminta iš medž io ir padengta vaš ku. Kū dikio deš inė ranka iš tiesta į priekį , tarsi palaimindama, o kaire laiko kamuolį su kryž eliu. Statulė lę XVI amž iuje Ispanijoje pagamino senas vienuolis. Yra legenda, kad prieš jį pasirodė pats kū dikis Jė zus.
Š ią figū rė lę kaip vestuvinę dovaną gavo jo motina Ispanijos kunigaikš tienė Maria de Lara, kuri iš tekė jo už č ekų diplomato Vratislavo iš Pernš teino. Statulė lę ji atvež ė į Č ekiją . Jų dukra Polikstena vė liau padovanojo Kristaus figū rą Marijos Nugalė tojos baž nyč iai.
Per Trisdeš imtmetį karą kai kurios Prahos baž nyč ios buvo sugriautos, tač iau Mergelė s Marijos Nugalė tojos baž nyč ia iš liko, tik Jė zaus figū roms sugadintos rankos. Jie buvo atstatyti, o Prahos jė zuitas už ė mė garbė s vietą prie altoriaus.
Kelis kartus per metus vienuolė s Kristaus figū rą už maskuoja elegantiš kais drabuž iais, papuoš tais brangakmeniais ir auksu. Suknelių spalva parenkama atsiž velgiant į sezoną ir baž nytines š ventes. Iš viso Ezulatka turi daugiau nei š imtą apdarų , kuriuos visus padovanojo dė kingi tikintieji. Vertingiausias sukneles padovanojo imperatorius Ferdinandas III, o iš siuvinė jo Marija Teresė . 2009 metais popiež ius Benediktas XVI Kū dikiui į teikė auksinę karū ną.
Mergelė s Marijos Nugalė tojos baž nyč ią galima aplankyti kasdien. Š imtai turistų ir piligrimų atvyksta į baž nyč ią pasigrož ė ti senovine architektū ra, turtinga puoš yba ir garbinti visame pasaulyje ž inomą Prahos jė zuitą .
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
