Емауський монастир Emauso vienuolynas

Įvertinimas 9110

Paž velgus į pastatą iš Vltavos upė s, Emauso vienuolyną nesunku atpaž inti iš dviejų aš trių smailių , kurie tarsi sparnai kyla nuo jo stogo. Jie nedelsdami atkreipia dė mesį į savo neatitikimą Prahos š ventyklos sienų ir pamatų klasikams. Emaus vienuolynas vilioja ne tik nepaprasta architektū ra, bet ir ne maž iau ž avia istorija. Jį į kū rė Karolis IV 1347 m. ir iki XXI amž iaus vis dar jaudina mū sų vaizduotę . Bet iš kur toks keistas vardas? Jo paš ventinimo dieną buvo skaitomas skyrius iš Biblijos, kuriame pasakojama apie Jė zaus susitikimą su mokiniais pakeliui į Emausą.

Pagrindinė vienuolyno baž nyč ia vadinama Slovanijos Mergelė s Marijos baž nyč ia. O prieš ais į ė jimą į vienuolyną yra nedidelė Š v. Kozmi ir Damiana. Emauso vienuolynas – unikalus reiš kinys slavų kraš tuose. Tai pirmoji katalikų baž nyč ia, kurioje pamaldos vyko baž nytine slavų kalba, specialiai pakviesta Kroatijos vienuolių.
. Jie liko iš tikimi glagolitinei tradicijai. Iš č ia ir kitas baž nyč ios pavadinimas – vienuolynas „Apie slavus“. Š i naujovė atsirado Karolio IV praš ymu popiež iui Klemensui IV. Taip karalius norė jo panaikinti susiskaldymą tarp Rytų ir Vakarų krikš č ionių baž nyč ių , sustiprinti savo paties slaviš kas tradicijas. Todė l baž nyč ioje pagerbiama ne tik Mergelė Marija, Š v. Jeronimas, Š v. Wojciech, bet ir ortodoksų š ventieji Kirilas ir Metodijus, Prokopijus.

Vaikš č iodami po ramias š ventovė s sales, ant sienų iš vysite retų freskų liekanas – puikius XIV amž iaus č ekų gotikos tapybos pavyzdž ius. Č ia yra didž iausia ir neį kainojama Biblijos scenų kolekcija iš Senojo ir Naujojo Testamentų . Tokių nerasite visoje Europoje. Parapijieč iams patiko š ie paveikslai, nes dauguma jų buvo neraš tingi, o paveikslai leido suž inoti apie Biblijos istorijas.

Karaliaus tikslas buvo sukurti vienuolyną , kuriame bū tų aktyviai plė tojamas mokslinis ir š vietė jiš kas gyvenimas.
Ir netrukus Emauso vienuolynas tapo vienu iš slavų literatū ros, š vietimo ir kultū ros centrų . Jo sienos saugo neį kainojamų rankraš č ių ir aukš č iausios kvalifikacijos meninių miniatiū rų kū rimo paslaptį.

Vienas iš tokių rankraš č ių yra garsioji Reimso evangelija. Jis buvo naudojamas per Prancū zijos karalių karū navimą iki XVI a. Kadaise č ia gyveno ir studijavo pamokslininkas Janas Husas, astronomas ir matematikas Johanas Kepleris. Emauso vienuolynas š vietė jiš ką veiklą pradė jo labai ryš kiai, tač iau politiniai pokyč iai ir besitę siantys karai susilpnino pirmuosius jo siekius ir labai paveikė architektū rą . Iš pradž ių č ia gyveno kroatų vienuoliai, iš saugoję slavų garbinimo tradicijas. Paskui – ispanų vienuoliai, vė liau – vokieč iai. O kartu su š ventyklos gyventojais pasikeitė ir jos iš vaizda. Iš pradž ių tai buvo puikus gotikinė s architektū ros pavyzdys. Tada š ventykla buvo atstatyta baroko stiliumi.
Po dviejų š imtmeč ių jis buvo atnaujintas neogotikiniu stiliumi.

Per Antrą jį pasaulinį karą vienuolynas smarkiai nukentė jo nuo amerikieč ių bombardavimo. Po karo vienuoliai pradė jo atstatyti š ventyklą , tač iau komunistų valdž ia už grobė š ventovę ir pavertė ją sandė liu. Baž nyč ia neveikė deš imtmeč ius. 1970 m. amerikieč iai atsipraš ė už Prahos bombardavimą , dė l kurio pastate buvo du Art Nouveau stiliaus bokš tai. Ž lugus komunistiniam rež imui, vienuoliai grį ž o į vienuolyną ir pradė jo rekonstrukciją . Dabar vienuolynas priklauso benediktinų ordinui ir yra atviras visiems.

Kukli slavų Š ventų jų Kosmo ir Damiano baž nyč ia gali bū ti prarasta daugelio kitų didingų Prahos š ventyklų fone. Tač iau dė l savo vietos ant kalvos – tai matomas orientyras turistams, vaikš tantiems Prahoje. Miestui nepaprasta ir ž emė , kurioje stovi baž nyč ia.
Virš pagrindinio į ė jimo į š ventyklą yra už raš as, padarytas jos rekonstrukcijos metu XVII a. Jame teigiama, kad pirmą ją baž nyč ią š ioje vietoje 928 m. pastatė princas Wenceslas.

Naujoji baž nyč ia nuo pirmų jų gyvavimo metų buvo parapinė katedra. Baž nyč ia savo klestė jimą iš gyveno XIV amž iuje, po to, kai Č ekijos karalius Karolis IV 1347 metais į Prahą pakvietė benediktinų ordino vienuolius iš Kroatijos į pamaldas seną ja slavų kalba. Iki tol, kol buvo baigtas statyti didysis benediktinų vienuolynas prie Š ventų jų Kosmo ir Damiano baž nyč ios, buvo viena iš nedaugelio katedrų Vidurio Europoje, kurioje pamaldos vykdavo pagal graikų katalikų apeigų kanonus.

Ant jo sienų yra dvi atminimo lentos. Vienas – Karolio IV vienuolyno į kū rė jo garbei, kitas susiję s su slaptu 1848 metų revoliucijos aukų laidojimu baž nyč ios sode.