1347 m. Karolis IV pasiraš ė dekretą , kuriuo deš iniajame Vltavos krante buvo į kurtas naujas miestas. Baž nyč ia buvo pirmoji baž nyč ia š ioje vietovė je. Jis buvo pavadintas Liuksemburgo karaliaus Henriko II ir jo ž monos Kungutos vardu. Kompleksas, kurį sudarė baž nyč ia su varpine, kunigo rezidencija, parapinė mokykla ir kapinė s, pastatytas 1348 m. Jo iš kilmingas paš ventinimas į vyko 1351 m. , dalyvaujant pirmajam Prahos vyskupui Arnoš tui iš Pardubicė s. Husitų karų metu baž nyč ia priklausė husitams, vė liau pateko į utrakistų kontrolę , o vė liau buvo grą ž inta Romos katalikų baž nyč iai.
Trinavė baž nyč ios pastatas mū rinis. Į ė jimą į baž nyč ią puoš ia Michaelo Brokoffo Jano Nepomuko skulptū ra ir Š v. Judo Tado kū riniai než inomo autoriaus – abu 1709 m. Pagrindiniame altoriuje pavaizduoti baž nyč ios globė jai: Š v. Jindrichas stovi ant kelių ir meldž iasi už Prahos likimą š vedų apgulties metu, o š v.
Kunguta ruoš iasi atsistoti ant į kaitusio plū go kaip savo iš tikimybė s ir nekaltumo į rodymo ž enklo.
XVIII a. rekonstrukcijos metu baž nyč ios interjeras į kū nijo baroko stilių . Ją papildė iš kilių č ekų meistrų : dailininkų Vaclovo Rainerio ir Karelio Š kreto, skulptoriaus Jano Bendlo darbai. Kita reikš minga rekonstrukcija į vyko 1875-1879 m. , kai baž nyč ią kartu su atskiru Jindř iš bokš tu rekonstravo architektas Josefas Mokeris.
Kartu buvo nugriautas palapinė s stogas ir renesansinė s dekoro dalys, kapinė s paverstos parku. Vė liau vakarinę baž nyč ios dalį papildė renesansinis narteksas ir barokinė s š oninė s koplyč ios. Š iandieninė baž nyč ios iš vaizda yra neogotikinių ir XIX–XX amž iaus pradž ios rekonstrukcijų rezultatas.
2014 metų balandž io 25 dieną armė nų ir č ekų draugystė s garbei š alia baž nyč ios buvo paš ventintas chač karas.
Š į paminklą Č ekijos ir Prahos armė nų bendruomenei padovanojo visų armė nų katalikai Gareginas II. Chač karas pagamintas iš armė niš ko tufo.
Trinavė baž nyč ios pastatas mū rinis. Į ė jimą į baž nyč ią puoš ia Michaelo Brokoffo Jano Nepomuko skulptū ra ir Š v. Judo Tado kū riniai než inomo autoriaus – abu 1709 m. Pagrindiniame altoriuje pavaizduoti baž nyč ios globė jai: Š v. Jindrichas stovi ant kelių ir meldž iasi už Prahos likimą š vedų apgulties metu, o š v.
Kunguta ruoš iasi atsistoti ant į kaitusio plū go kaip savo iš tikimybė s ir nekaltumo į rodymo ž enklo.
XVIII a. rekonstrukcijos metu baž nyč ios interjeras į kū nijo baroko stilių . Ją papildė iš kilių č ekų meistrų : dailininkų Vaclovo Rainerio ir Karelio Š kreto, skulptoriaus Jano Bendlo darbai. Kita reikš minga rekonstrukcija į vyko 1875-1879 m. , kai baž nyč ią kartu su atskiru Jindř iš bokš tu rekonstravo architektas Josefas Mokeris.
Kartu buvo nugriautas palapinė s stogas ir renesansinė s dekoro dalys, kapinė s paverstos parku. Vė liau vakarinę baž nyč ios dalį papildė renesansinis narteksas ir barokinė s š oninė s koplyč ios. Š iandieninė baž nyč ios iš vaizda yra neogotikinių ir XIX–XX amž iaus pradž ios rekonstrukcijų rezultatas.
2014 metų balandž io 25 dieną armė nų ir č ekų draugystė s garbei š alia baž nyč ios buvo paš ventintas chač karas.
Š į paminklą Č ekijos ir Prahos armė nų bendruomenei padovanojo visų armė nų katalikai Gareginas II. Chač karas pagamintas iš armė niš ko tufo.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
