Tai pati reikšmingiausia iš visų senovės pasaulyje (XII a. pr. Kr.) egzistavusių meilės deivės šventovių, kurios priminimas tebėra Homere.

Ši šventykla buvo Meilės deivės garbinimo vieta dar 3800 m. pr. Kr. ir buvo laikoma reikšmingiausia Afroditės šventove senovės pasaulyje. Į šią šventyklą atvyko piligrimai iš Graikijos ir Egipto. Tokie kongresai buvo rengiami prasidėjus pavasariui, o tai reiškia, pabundant viskam, kas gyva ir nauja.

Šis šventinis renginys buvo vadinamas Afrodizija. Iš esmės viskas susivedė į orgiją tarp publikos, todėl šventykla taip pat vadinama Šimto kambarių šventykla, nes daugybė kambarių tarnavo kūniškiems malonumams, siekiant garbinti Meilės deivę – Afroditę. Tačiau priėmus krikščionybę ši tradicija nutrūko.

Pasibaigus piligriminei kelionei, šventykla pamažu ištuštėjo, buvo iškirstas ją supęs didingas sodas, išardyta daug akmenų tuo metu reikalingesnių pastatų statybai. O kadaise buvusios šventovės griuvėsiai ir paroda su archeologų radiniais jau pasiekė mūsų laikus.